Užduokite savo klausimą
Spausdinti

Klausimai – atsakymai

2015 metais Klaipėdos RATC pradėjo eksploatuoti modernią atliekų rūšiavimo gamyklą šalia Dumpių regionio sąvartyno. Kaip ji veikia galite pažiūrėti čia
Klaipėdos miesto individualaus namo gyventojas nori  rūšiuoti antrines žaliavas ir klausia, kaip tai galėtų padaryti, nes arti namų nėra bendrų rūšiavimo konteinerių („varpelių“).
Pagal Lietuvoje nustatytą tvarką už antrinių žaliavų surinkimą yra atsakingos Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) ir „Žaliasis taškas“, kurie turi šalies gyventojus ir įmones aprūpinti rūšiavimo priemonėmis. Šį procesą Klaipėdoje koordinuoja KRATC ir mieste dirbantys atliekų surinkėjai.
Kreipkitės į Jūsų teritoriją aptarnaujantį vežėją arba KRATC kokybės inspektorių tel. 8 800 13344 darbo valandomis, ir Jums bus suteikta informacija, kaip galima rūšiuoti atliekas arba kada numatoma suteikti individualius rūšiavimo konteinerius.

2012 – 2013 metais Klaipėdos mieste buvo atliktas komunalinių atliekų susikaupimo normų monitoringas, kurio metu nustatyta, kad individualių namų ūkiuose atliekų susikaupia daugiau, nei buvo skaičiuojama. Remiantis šiais duomenimis individualių namų gyventojams 2014 m. turėjo padidėti vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendė nedidinti mokesčio už komunalinių atliekų tvarkymą, o sumažinti komunalinį atliekų išvežimo skaičių.

Primename, kad pagal Aplinkos ministro įsakymu patvirtintas Atliekų tvarkymo taisykles, atliekų turėtojai buityje, įmonėse, sodo bendrijose, ūkiuose ir kitur susidariusias komunalines atliekas privalo rūšiuoti jų susidarymo vietoje savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka ir naudotis savivaldybės organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis.

Norėdami įvertinti kaip jūsų valdoje vyksta atliekų rūšiavimas, galime atvykti ir atlikti patikrinimą vietoje. Tik nustatę, kad jūsų namuose atliekų rūšiavimas vykdomas tinkamai, tačiau komunalinės atliekos vis tiek netelpa į turimus konteinerius ir jie yra perpildomi, bus pastatomas papildomas komunalinių atliekų surinkimo konteineris.

Primename, kad iki 2016 m. visi Klaipėdos miesto gyventojai bus aprūpinti pakuočių atliekų rūšiavimo priemonėmis – individualių namų savininkai gaus po papildomą konteinerį stiklo, plastiko, kartono, metalo pakuočių rūšiavimui.

Klaipėdoje pučiant stipriam vėjui kiemuose sustatyti komunalinių konteineriai kartais atsitrenkia į šalia pastatytus automobilius. Pastebėjęs apgadintą transporto priemonę gyventojas turėtų užfiksuoti apgadinimo faktą ir aplinkybes bei apie tai pranešti konteinerio savininkams. Klaipėdos mieste dauguma konteinerių priklauso atliekų vežėjams UAB "Specialus autotransportas" ir UAB " Ekonovus. Šios bendrovės yra apsidraudusios nuo incidentų civilinės atsakomybės draudimu, tad įvykus draudiminiam įvykiui yra galimybė atlyginti patirtus nuostolius. Kam priklauso konteineris dažniausiai nurodoma informaciniame lipduke  ant konteinerio.

Klaipėdos miesto savivaldybė yra patvirtinusi tvarką, kaip fiziniai, juridiniai asmenys ir viešųjų erdvių tvarkytojai turi atsikratyti lapais bei kitomis žaliosiomis atliekomis (kitos regiono savivaldybės gali būti nustačiusios kitokią šių atliekų surinkimo tvarką - teiraukitės informacijos savo savivaldybėje).

Taisyklėse nustatyta, kad atliekų turėtojai po medžių, krūmų kirtimo ar genėjimo susidariusias žaliąsias atliekas turi susmulkinti ne ilgesnėmis nei 1 metro dalimis. Sugrėbtus medžių ir krūmų lapus privaloma sudėti į maišus (pageidautina - žalios spalvos) ir palikti prie konteinerių.

Žaliosios atliekos mieste surenkamos apvažiavimo būdu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pageidautina, kad žaliosios atliekos būtų perduodamos atliekų surinkėjams šių atliekų surinkimo dieną arba tvarkingai padedamos iš vakaro prie mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių.

Klaipėdos miesto gyventojai žaliąsias atliekas gali pristatyti į Glaudėnų žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę. Šios atliekos priimamos nemokamai.

Susikaupus didesniam žaliųjų atliekų kiekiui atliekų turėtojas turi paprašyti KRATC arba jo teritoriją aptarnaujančio vežėjo laikinai pastatyti specialų konteinerį šioms atliekoms surinkti. Šie konteineriai pastatomi ir ištuštinami nemokamai. Konteinerio užsakovas atsako, kad į žaliųjų atliekų konteinerį nebūtų primesta kitų, kompostavimui netinkamų, atliekų.

Atliekų turėtojai – individualių namų savininkai - žaliąsias atliekas taip pat gali kompostuoti savo teritorijoje.

Iš Klaipėdos miesto atliekų surinkėjai žaliąsias atliekas išveža į kompostavimo aikštelę Glaudėnuose, kur jos yra pūdomos ir paverčiamos derlingu kompostu. Į šią aikštelę žaliąsias atliekas gali pristatyti ir kiti fiziniai bei juridiniais asmenys iš viso Klaipėdos regiono.

2014 metais KRATC įrengs specialias kompostavimo aikšteles visų Klaipėdos regiono savivaldybių teritorijose.

Klaipėdos mieste žaliosios atliekos surenkamos specialiu transportu, apvažiavimo būdu pagal iš anksto skelbiamą grafiką.

Klaipėdos regiono gyventojai naudotas padangas gali atvežti ir NEMOKAMAI atiduoti į didžiųjų atliekų priėmimo aikšteles. Aikštelių adresus rasite čia.
Padangų negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų.
Klaipėdos regiono savivaldybėse padangų priėmimo kiekiai gali skirtis.
Pagal Klaipėdos miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles gyventojai - vietinės rinkliavos mokėtojai - kasmet aikštelėse gali palikti po 5 padangas.
Taip pat iš gyventojų naudotas padangas privalo nemokamai priimti atitinkamą naujų padangų kiekį pardavę prekybininkai ar serviso įmonė.
Nemokamai po 4 padangas per metus iš Klaipėdos miesto gyventojų priima bendrovė „Kuusakoski“ (Minijos g. 162, informacija telefonu 397040). Į šią bendrovę galima pristatyti ir daugiau padangų, tačiau jų priėmimas bus apmokestintas pagal bendrovės nustatytus įkainius.
Bendrovės „Toksika“ Klaipėdos filialas (Dumpių kaimas, Kaipėdos rajonas, tel. 241027) taip pat priima padangas neribotais kiekiais. Ši paslauga mokama.
KRATC primena, kad išmetantys padangas netinkamose vietose ne tik sukelia netvarką, bet ir švaisto klaipėdiečių mokesčius papildomam padangų surinkimui bei aplinkos tvarkymui. Visiems būtų naudingiau, jei padangų būtų atsikratoma laikantis nustatytos tvarkos.
  1. Namudiniai kompostavimo konteineriai (toliau – Konteineriai) bus suteikiami fiziniams asmenims panaudos pagrindais.
  2. Fiziniai asmenys turi būti Klaipėdos miesto vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojais - registruotais UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro vietinės rinkliavos duomenų registre.
  3. Fiziniai asmenys turi būti šio nekilnojamojo turto savininkai/valdytojai:
    1. vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo;
    2. žemės ūkio (sodų) žemės sklypo;
    3. buto, esančio (daugiabučiame) gyvenamajame name, kai tuo pačiu adresu nuosavybės ar kita teise valdomas ne mažesnis kaip 2 arų (200 kv.m.) ploto žemės sklypas.
  4. Kai nekilnojamasis turtas turi daugiau kaip vieną savininką/ naudotoją, – vietinės rinkliavos objektui gali būti skiriami ne daugiau kaip:
    1. du konteineriai vienbučiam gyvenamajam namui;
    2. vienas konteineris žemės ūkio (sodų) žemės sklypui su pastatu;
    3. vienas konteineris 3.3 punkte nurodytam butui.
  5. Kai nekilnojamojo turto savininkų/valdytojų yra daugiau negu nurodyta 4 punkte, konteineriai suteikiami tiems fiziniams asmenims, kurie pirmiau kreipėsi su prašymu ir atitiko šiose sąlygose nustatytus reikalavimus.
  6. Į 4 punkte nurodytą apribojimą neįtraukiami konteineriai, kurie buvo suteikti panaudai iki 2012 m. sausio 1 d.
  7. Konteineriai prioriteto tvarka bus išduoti tiems fiziniams asmenims, kurie neturi įsiskolinimų dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą bei yra pateikę prašymus dėl konteinerio gavimo.
  8. Fizinis asmuo, norintis gauti namudinį kompostavimo konteinerį, kreipiasi į atliekų surinkimo aikštelę ir pateikia:
    1. užpildytą nustatytos formos prašymą;
    2. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
    3. dokumento, įrodančio, 3.3. punkte nurodytą faktą, kopiją.

Prašymas kompostavimo konteineriui gauti

Komunalinės atliekos Klaipėdos ir Neringos miestuose yra išvežamos pagal iš anksto suderintus grafikus. Šį darbą atlieka konkurso būdu parinkti atliekų tvarkytojai.

Jus aptarnaujančio atliekų tvarkytojo kontaktiniai duomenys yra nurodomi ant komunalinių atliekų konteinerio. Paskambinkite ant konteinerio lipduko nurodytu telefono numeriu ir sužinosite tiksliausią informaciją apie atliekų išvežimą. Taip pat atliekų vežimo grafikai skelbiami mūsų ir vežėjų interneto svetainėse.

Jei atliekos nebuvo išvežtos laiku arba paslauga suteikta nekokybiškai, praneškite KRATC kokybės inspektoriams nemokama telefono linija 8 800 13344 kasdien darbo valandomis arba elektroniniu paštu [javascript protected email address], [javascript protected email address]. Taip pat šiais kontaktais galite siųsti pastabas ir pasiūlymus dėl atliekų tvarkymo Klaipėdoje bei Neringoje.

Klaipėdiečiai kreipėsi į KRATC su klausimu, kodėl į skirtingus konteinerius jų išrūšiuotos antrinės žaliavos išvežant vėl sumaišomos – suverčiamos į vieną mašiną.
Iš tikro jos nėra sumaišomos. Antrines žaliavas išvežančios mašinos yra padalintos į dvi arba tris sekcijas. Pavyzdžiui, dviejų sekcijų mašinose (1 paveikslėlis) į vieną skyrių sukraunamos plastiko, o į kitą – popieriaus atliekos. Trijų sekcijų mašinose (2 paveikslėlis) gali būti surenkamos ne tik antrinės  žaliavos, bet ir mišrios komunalinės atliekos. Jos tarpusavyje nesusimaišo. Kadangi į klaipėdiečių gatves ar kiemus kelis kartus nereikia važiuoti skirtingoms mašinoms, taupomas kuras, laikas, mažinama aplinkos tarša, tausojamos gatvių dangos.

2 sekcijų mašina.

3 sekcijų mašina

Nuo vietinės rinkliavos mokėjimo Klaipėdoje atleidžiama (taikoma nulinė rinkliava) tik tuo atveju, kai įrodoma, jog nekilnojamasis turtas nenaudotas visus metus. Tokia tvarka patvirtinta dėl kelių priežasčių. Pirma, teisės aktais reglamentuota, kad rinkliava skaičiuojama už kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais, todėl ir atleisti galima už tą patį laikotarpį - kalendorinius metus. Antroji priežastis – administravimo išlaidos. Jeigu rinkliava būtų skaičiuojama už atskirus mėnesius ir atleidžiama nuo jos taip pat mažesniais terminais – būtų reikalingas daug didesnis kontrolės aparatas, atsirastų daugiau sąskaitų ruošimo, pašto ir kitų administravimo išlaidų. Taip pat ir klaipėdiečiams dažnesni mokėjimai užkrautų papildomas išlaidas - mokant kas mėnesį nedideles sumas reikėtų mokėti už įmokų priėmimą arba mokėjimo pavedimo atlikimą. Todėl vietinė rinkliava skaičiuojama už visus metus, su galimybe sumokėti iš karto visą sumą arba ketvirčiais.

Asmenys, nesinaudojantys turtu visus metus, gali KRATC Vietinės rinkliavos administravimo skyriui pateikti prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo. Kartu su rašytiniu prašymu reikia pateikti AB „Lesto“ pateiktą informaciją apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1  iki gruodžio 31 dienos, bei AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktą informaciją apie sunaudotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus. Tuo atveju, jeigu per metus elektros energijos sunaudota daugiau nei 120 KWh ir vandens daugiau kaip 1 m3, reikia pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad nekilnojamasis turtas visus metus buvo nenaudojamas.

Būtina atkreipti dėmesį, kad jei nekilnojamasis turtas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ar remontuojamas, reikia pateikti dokumentus, įrodančius, kaip buvo sutvarkytos statybos ir griovimo atliekos.

Vietinės rinkliavos administravimo skyrius visus dokumentus pateikia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentui, kur kiekvienas prašymas nagrinėjamas atskirai. Jeigu prašymas tenkinamas, Savivaldybės administracijos direktorius priima sprendimą taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą, o jeigu netenkinamas – tai Miesto ūkio departamentas informuoja apie tai vietinės rinkliavos mokėtoją. Visa tvarka reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 „Dėl kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo ir tipinių įsakymo formų patvirtinimo“.

Daugiau informacijos teiraukitės nemokama telefono linija 8 800 13344.

Rengdamas mokėjimo pranešimus KRATC remiasi VĮ „Registro centras“ duomenų bazėmis. Kadangi nekilnojamojo turto rinka yra dinamiška, ne visada  pateikti duomenys atitinka realią situaciją. Pasikeitus aplinkybėms dėl nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, butas padalintas keliems paveldėtojams, mirė buto savininkas, išvykstama gyventi į užsienį, butas parduodamas ir pan., reikia atvykti į KRATC Vietinės rinkliavos administravimo skyrių (Liepų g. 15, Klaipėdoje) ir pateikti prašymą, kad būtų patikslinti duomenys, o vietinė rinkliava perskaičiuota.

Nuo 2011 metų sausio 1 dienos Klaipėdos mieste įsigaliojo nauji vietinės rinkliavos nuostatai, pagal kuriuos mokėtina rinkliavos suma už kalendorinius metus apskaičiuojama litais su centais. Iki 2011 metų galiojo tvarka, kad vietinė rinkliava už kalendorinius metus buvo skaičiuojama be centų, t.y. suapvalinama iki litų pagal aritmetines apvalinimo taisykles.

Dėl pasikeitusio apvalinimo Klaipėdos mieste bendra rinkliavos suma iš esmės nesikeičia. Mokėtojams, kuriems būdavo apskaičiuota mokėtina suma su centais nuo 1 iki 49 ct, šie centai būdavo atmetami ir mokėtojas mokėdavo mažesnę sumą. O tie asmenys, kuriems būdavo apskaičiuota mokėtina suma su centais nuo 50 iki 99 centų, mokėdavo daugiau - suapvalinant iki lito. Dabar kiekvienas mokėtojas moka tiksliai tiek, kiek jam priklauso.

Šiuos vietinės rinkliavos nuostatų pakeitimus patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. O visi surinkti pinigai patenka į Klaipėdos miesto savivaldybės sąskaitą, iš kurios apmokamos atliekų tvarkymo sistemos aptarnavimo išlaidos.

Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti savo teritorijoje vietines rinkliavas 11 paslaugų rūšių, tarp jų ir už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą. Visos vietinės rinkliavos sumokamos iš anksto. Pavyzdžiui, už gyvūnų registravimą bei laikymą, gaunant leidimą atlikti kasinėjimo darbus, prekiauti viešose vietose ir kt.

Metinė vietinė rinkliava yra taupesnis mokėjimo būdas tiek klientams, tiek paslaugos administratoriams. Vien mokėjimo pranešimų pagaminimas ir siuntimas kainuoja dešimtis tūkstančių litų. Kuo mažiau sąskaitų, tuo mažiau ir išlaidų. Taip pat ir gyventojams nebereikia kas mėnesį mokėti už atliekų išvežimą - atsiskaitant kas ketvirtį ar pusmetį, mažėja įmokų aptarnavimo mokesčiai.

Nuo 2008 metų vidurio visoje Klaipėdos apskrityje keičiama mokėjimo tvarka už atliekų surinkimą bei tvarkymą. Buvusius kasmėnesinius gyventojų atsiskaitymus namų valdoms, bendrijoms ar tiesiogines  sutartis su atliekų vežėjais pakeitė vietinė rinkliava.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti tam tikra nustatyta tvarka. 

Iš rinkliavos apmokamas ne tik atliekų surinkimas, bet visas ekologiškos atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas ir išlaikymas: gamtos neteršiančių sąvartynų statyba, senų sąvartynų uždarymas, pavojingų atliekų surinkimas, rūšiavimas ir dar daugybė su atliekų sektoriumi susijusių darbų. Tad mokėdami rinkliavą Jūs mokate už švaresnę aplinką prie namų, tyresnį vandenį, grynesnį orą.

Septynios Klaipėdos apskrities savivaldybės įkurė bendrą įmonę KRATC, kuri kuria naują atliekų tvarkymo sistemą regione.

Dvi savivaldybės - Klaipėdos ir Neringos miestų  - koncesijos sutartimis KRATC patikėjo administratoriaus darbą: surinkti vietinę rinkliavą ir prižiūrėti atliekų tvarkymą šių savivaldybių teritorijose. Kitos apskrities savivaldybės rinkliavą administruoja pačios arba yra patikėjusios šią funkciją kitoms įmonėms.

KRATC visas vietinės rinkliavos lėšas perveda į specialiąsias savivaldybių sąskaitas. Vietinės rinkliavos lėšos patenka į savivaldybių biudžetus ir turi būti naudojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo išlaidoms.

Iš vietinės rinkliavos lėšų yra atsiskaitoma su atliekų tvarkytojais. Jeigu nebus surenkama pakankamai lėšų, gali pablogėti atliekų surinkimas.

Dėl rinkliavos nemokėjimo gyventojams delspinigiai neskaičiuojami. Tačiau jeigu nesumokama iki priminime nurodyto termino, rinkliava išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.

Iškilus sunkumams sumokėti rinkliavą laiku, rekomenduojame susisiekti su KRATC vadybininku nemokama telefono linija 8 800 13344.

Kiekviena savivaldybė gali nustatyti lengvatas asmenims ar verslui, kurios galioja tik toje savivaldybės teritorijoje. Tad apie lengvatas reiktų teirautis savivaldybių Socialinės paramos ar jį atitinkančiame skyriuje. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybės nustatytas lengvatas galima rasti jų interneto tinklalapyje.

Taip. Tik labai svarbu nurodyti mokėtojo kodą. Daugiau informacijos.

Juridiniai asmenys dažnai klausia, ar Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras be Mokėjimo pranešimo privalo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą yra laikoma ne PVM objektu, todėl neprivaloma išrašyti PVM sąskaitų faktūrų.Paaiškinimą šiuo klausimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė 2009-06-05 raštu Nr.(18.2-31-2)-R-5439 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 39 dalies apibendrinto paaiškinimo (komentaro)“, kurį galima rasti internetiniame tinklalapyje adresu: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000065745

Mokėjimo pranešimai mokėti vietinę rinkliavą formuojami pagal VĮ "Registrų centras" pateiktus duomenis. Jei  nekilnojamojo turto savininkas mirė, tačiau paveldėtojai neperregistravo turto savo vardu, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad savininkas nepasikeitė ir jam išsiunčiamas mokėjimo pranešimas.

Paveldėtojai, tinkamai priėmę palikimą, tampa nekilnojamojo turto savininkais ir tada pranešimas suformuojamas naujiems savininkams.

Taip pat LR Civilinio kodekso 5.52 straipsnis numato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus kodekse numatytus atvejus. Jeigu palikimą priėmė keletas paveldėtojų, jie visi už palikėjo skolas atsako solidariai.

Juridiniai asmenys - vietinių rinkliavų mokėtojai - sumokėtų rinkliavų sumas leidžiamiems atskaitymams gali priskirti pagal rinkliavų sumokėjimą patvirtinančius apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus arba kvitus).

Paaiškinimą šiuo klausimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė 2009-06-26 raštu Nr. (18.10-31-1)-R-6103 „Dėl Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies komentaro (apibendrinto paaiškinimo), kurį galima rasti tinklalapyje http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000065798