Spausdinti

Didžiosios atliekos: surinkimo tvarka bus keičiama

Paėjusią savaitę į posėdį susirinkę Klaipėdos savivaldybės aplinkosaugininkai, KRATC specialistai ir atliekų vežėjai suko galvas, kaip išspręsti nesibaigiančią didžiųjų atliekų problemą: gyventojai ir toliau jas krauna kiemuose šalia konteinerių, nepaisydami net to, kad už netvarkos pašalinimą atsako ir turi mokėti patys.

Rūšiavimas gerėja, bet...

Žinia, didžiąsias atliekas - baldus, langus, duris, dviračius ir kitas didelių matmenų atliekas – gyventojai nemokamai gali palikti didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse arba du kartus per metus išmesti į prie namų pastatomus didžiųjų atliekų surinkimo konteinerius.

„Į aikšteles klaipėdiečių atvežamų atliekų kiekiai kasmet ženkliai didėja. Trijose Klaipėdos aikštelėse 2018 metais atvežamų atliekų kiekis išaugo iki 4132 tonų, arba, lyginant su 2017 metais,  padidėjo 64 procentais.“ – aiškino Ramunė Šličienė, KRATC ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė.

Tačiau pernai dar apie penktadalį didžiųjų atliekų - virš 1218 tonų - gyventojai sukrovė prie konteinerių.

Aikšteles, kur stovi konteineriai, iki šių metų tvarkė žemės valdytojas:  arba namą administruojanti bendrovė, arba savivaldybės administracija, bet ne komunalinių atliekų surinkimo konteinerių naudotojai. Bet miesto Tarybos sprendimu ši tvarka pakeista. Iki metų pabaigos visos konteinerių aikštelės bus priskirtos bendrijoms, namų administratoriams ir kitiems juridiniams asmenims, kurie faktiškai naudojasi kolektyvine konteinerių aikštele. Keli namai turės susitarti, kas prižiūri bendras aikšteles, ir kas privalės apmokėti už neteisingai išmestų atliekų sutvarkymą.

Didieji konteineriai naudojami netinkamai

Tiems uostamiesčio gyventojams, kurie negali ar nenori nereikalingų daiktų patys nugabenti į aikšteles, du kartus per metus sudaroma galimybė išmesti nereikalingus rakandus į kieme pastatytus konteinerius. Arba leidžiama už papildomą mokestį užsisakyti individualų konteinerį didžiosioms atliekoms. Bet taip sukuriama kita problema: gyventojai ten sumeta ne tik didžiąsias atliekas, bet ir padangas, statybines bei pavojingas atliekas - pasenusius dažus, talpas su tepalais, šiferį. Po kelių dienų atvažiavęs atliekų surinkėjas nebežino ką daryti: tokios atliekų mišrainės jis negali vežti nei į sąvartyną, nei į rūšiavimo gamyklą, o pats turėtų perrūšiuoti ir atskirti pavojingas medžiagas nuo stambiagabaričių.

„Mūsų darbas yra pastatyti konteinerį ir atliekas nuvežti į sąvartyną. Už rūšiavimą mums niekas nemoka. Teisingai išrūšiuoti privalo patys gyventojai. Jei jie to nepadaro, reikia keisti atliekų surinkimo ir apmokėjimo tvarką.“ - argumentavo vežėjus atstovaujantis Laimonas Žemaitis, UAB „Ecoservice Klaipėda“ generalinis direktorius.

Jam antrino ir KRATC atstovė. „Jei vežėjas su neleistinomis atliekomis atvažiuoja į mūsų administruojamą Dumpių sąvartyną, mes tokių atliekų negalime priimti. Yra buvę atvejų, kad mūsų darbuotojai įsileido esą didžiąsias atliekas atvežusią mašiną ir gavo baudą iš aplinkosaugininkų, nes nepastebėjo konteineryje tarp didžiųjų atliekų įsimaišiusių kelių padangų.“ - sakė R. Šličienė.

Permainų bus

Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyrius inicijuoja pakeitimus, kurie turėtų patobulinti didžiųjų atliekų surinkimą uostamiestyje. Kadangi šiuo metu niekas neatsako už atliekų turinį didžiajame konteineryje, pirmiausia bus atsisakoma didžiųjų konteinerių pastatymo pagal grafiką du kartus per metus.

„Nuo kitų metų didžiosiomis atliekomis bus galima atsikratyti taip pat, kaip ir pavojingomis. Pagal nustatytą grafiką ir parinktas vietas atliekų vežėjų mašina atvyks, stovės nurodytoje vietoje valandą ar kiek ilgiau, ir priims iš gyventojų didžiąsias atliekas. Gyventojai galės išmesti nebereikalingus daiktus, bet mašinos vairuotojas bus atsakingas, kad nebūtų išmetamos netinkamos atliekos.“ - pasakojo Rasa Jievaitienė, Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja.

Gyventojai, kurie už papildomą mokestį užsisakys individualų konteinerį didžiosioms atliekoms, turės pasirūpinti, kad į jį patektų tik didžiosios atliekos ir tai bus užfiksuota sutartyje su atliekų vežėju. Jei į konteinerį bus sudėtos ne didžiosios atliekos, o, tarkim, padangos, elektronika, žaliosios, pavojingos ar kitos atliekos, sutartį pasirašęs asmuo turės papildomai sumokėti už konteinerio turinio perrūšiavimą arba išsirūšiuoti pats. 

„Nuo kitų metų mieste nebebus „niekieno“ konteinerių. Kai yra šeimininkas, galima ir reikia iš jo pareikalauti atsakomybės už netvarką.“ - sakė R. Jievaitienė.  

Pasak aplinkosaugininkų, Europos Sąjungos šalyse galioja kur kas griežtesnės finansinės sankcijos už neteisingą atliekų tvarkymą. Pavyzdžiui Vokietijoje patys gyventojai yra įpratę kontroliuoti tvarką kieme, mat net už vienintelį pažeidimą rūšiuojant atliekas visus metus tenka mokėti kelis kartus didesnius mokesčius.

„Geriausias ir pigiausias didžiųjų atliekų tvarkymo būdas – patiems jas nuvežti į aikšteles. Ten jos išrūšiuojamos ir atiduodamos perdirbėjams.  Taip pat neužteršiama gyvenamoji aplinka, papildomai nekainuoja atliekų surinkimas gyventojams.“ - argumentavo R. Šličienė, primindama, jog  Klaipėdos aikštelės dirba I-VI nuo 9 iki 19 val.

© Visos teisės saugomos. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Liepų g. 15, LT–92138, Klaipėda. Tel. 8 46 300 106. Faks. 8 46 310 105. El. p. [javascript protected email address]. Pasitikėjimo linija 19583.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 163743744. PVM mokėtojo kodas: LT637437415.
Sprendimas: emotion