Spausdinti

Maisto atliekoms - atskiri konteineriai

Atliekų rūšiavimo konteinerių rikiuotę prie gyvenamųjų namų greitu laiku papildys atskiri konteineriai, skirti maisto atliekoms. Tam vakar pritarė Klaipėdos miesto Tarybos kolegija, išklausiusi šiuo klausimu parengtos galimybių studijos išvadas ir rekomendacijas.

Atskiros maisto ir virtuvės atliekų surinkimo sistemos savivaldybėse, kuriose yra daugiau nei 50 tūkst. gyventojų, turėjo atsirasti jau nuo šių metų sausio 1-osios.

„Tai numatyta LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse. Atskirai rūšiuoti maisto atliekas nuo 2023 metų numato Europos Sąjungos direktyva. Lietuva skuba ją įgyvendinti, tačiau techninio reglamento, kaip tai padaryti, ministerija iki šiol nepateikė. Baudos už taisyklių nesilaikymą, jeigu nebuvo investuotos valstybės ar ES lėšos naujai sistemai kurti, nenumatytos. Šiandien taisyklių laikosi ir maisto atliekas rūšiuoja tik Alytaus savivaldybė„, - informavo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) Ekologinės infrastruktūros skyriaus viršininkė Ramunė Šličienė.

KRATC užsakymu buvo parengta galimybių studija, kuri išnagrinėjo esamą maisto atliekų tvarkymo situaciją Klaipėdos mieste ir regione, ES direktyvas ir parengė keturias maisto atliekų tvarkymo alternatyvas.

Nuliniu variantu numatyta neorganizuoti atskiro maisto atliekų surinkimo, o tvarkyti jas kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis, t. y. maisto atliekos būtų sudeginamos kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis atliekų deginimo įrenginyje, išgaunant šilumą ir elektros energiją.

Pirma alternatyva numato dalį maisto atliekų surinkti atskiruose konteineriuose ir tvarkyti esamuose įrenginiuose. Augalinės kilmės maisto likučiai būtų surenkami specialiuose konteineriuose kartu su žaliosiomis atliekomis. Dalis jų būtų kompostuojami žaliųjų atliekų aikštelėje Glaudėnų kaime. Gyvūninės kilmės maisto likučiai turėtų būti išmetami kartu su kitomis mišriomis komunalinėmis atliekomis.

Antra alternatyva numato maisto atliekas surinkti ir tvarkyti esamuose įrenginiuose. Šiuo atveju maisto atliekų surinkimas būtų integruotas į bendrą komunalinių atliekų surinkimo sistemą.

Trečioji alternatyva siūlo mieste įgyvendinti demonstracinį („pilotinį„) maisto atliekų surinkimo projektą. Galimybių studijoje buvo pasiūlyta sistemą pirmiausia išbandyti Mažojo kaimelio ir Miško kvartalo rajonuose. Toks projektas, pasak KRATC direktoriaus Šarūno Reikalo, buvo pateiktas, tačiau negavo ES paramos dėl per mažos apimties.

Reziumuojant KRATC Kolegijai pateikė sprendimo variantą, kuriame integruoti kelių alterantyvų komponentai. Pasiūlyta pagal pirmąją alternatyvą dalį maisto atliekų atskirai surinkti ir tvarkyti esamuose pastatomuose, pusiau požeminiuose ir individualiuose konteineriuose. Taip pat - vykdyti rinkos konsultaciją, nustatyti paslaugos teikimo galimybę ir teikti pataisytą paraišką pilotiniam projektui įgyvendinti ES lėšomis. Be to, manoma, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti visuomenei šviesti, kad maisto atliekų būtų kuo mažiau.

„Šiuo metu maisto atliekos Klaipėdoje sudaro 10-13 proc. iš mišrių komunalinių atliekų. Iš viso galėtume surinkti 5-7 tūkst. tonų maisto atliekų, tačiau su esamais miestiečių rūšiavimo įgūdžiai surinktume tik apie 1,5 tūkst. tonų atliekų„, - švietimo poreikį akcentavo R. Šličienė.

Pateiktam siūlymui Kolegija pritarė bendru sutarimu.

www.ve.lt

© Visos teisės saugomos. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Liepų g. 15, LT–92138, Klaipėda. Tel. 8 46 300 106. Faks. 8 46 310 105. El. p. [javascript protected email address]. Pasitikėjimo linija 19583.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 163743744. PVM mokėtojo kodas: LT637437415.
Sprendimas: emotion