Sau 11 2013

Geriausiai rūšiuoja pensininkai ir išsilavinę žmonės

Šią vasarą atlikta apklausa parodė, kad lietuviai dar nėra pribrendę rūšiuoti atliekas. Daugelio rūpintis gamtos ištekliais nepaskatintų ir padidėjęs mokestis už nerūšiuotų atliekų tvarkymą. Keista ir tai, kad prasčiausiai atliekas rūšiuoja namų šeimininkės.

Bendrovės “Ekosistema” užsakymu birželio – liepos mėnesiais daugelyje Lietuvos miestų buvo vykdoma apklausa, kuria siekta išsiaiškinti, ar gyventojai rūšiuoja atliekas.

Nerūšiuojančių daugiausia

Atsitiktinės atrankos būdu apklausta per tūkstantis gyventojų nuo 18 metų amžiaus. Tik kiek daugiau nei 26 proc. apklaustųjų atsakė visada arba beveik visada rūšiuojantys atliekas. Daugiau kaip 32 proc. tai daro kartais, o daugiau nei 41 proc. – niekada arba labai retai.

Uoliausiai atliekas rūšiuoja vyresnio amžiaus žmonės – 60 metų ir vyresni, mažiausiai rūšiuojančių yra 40-49 metų grupėje. Taip pat kur kas dažniau tai daro aukštąjį (32,9), arba aukštesnįjį, spec. vidurinį (25,7) išsimokslinimą turintys respondentai. Turintys tik vidurinį išsilavinimą rūšiuoja rečiau, tai nurodė darantys tik 18,6 proc. apklaustųjų.

Nors gali pasirodyti keista, tačiau prasčiausiai atliekas rūšiuoja namų šeimininkės (tik 8,7 proc.), kur kas uoliau tai daro tarnautojai (33,6 proc.) ir pensininkai (30,9 proc.). Panašiai nurodė atliekas rūšiuojantys bedarbiai (20,3 proc.) ir darbininkai (20,6 proc.).

Stropiausi rūšiuotojai – turtuoliai

Žmonėms buvo suteikta galimybė paaiškinti kodėl jie nerūšiuoja atliekų. Daugelis nurodė motyvą esą netinkintys, jog jų išrūšiuotos atliekos bus perdirbtos, o ne išvežtos į sąvartyną. Kiti akcentavo, kad neturi kur namuose laikyti išrūšiuotų žaliavų, arba tingi jas nešti iki antrinių žaliavų konteinerio, nes jis yra per toli. Buvo ir tokių respondentų, kurie teigė nerūšiuojantys atliekų todėl, kad nuo to nepriklauso komunalinių atliekų mokesčiai.

Įdomu ir tai, kad geriausiai atliekas rūšiuoja tie, kurie nurodė gaunantys didžiausias pajamas vienam šeimos nariui. Pavyzdžiui, net 33 proc. gyventojų nurodė rūšiuojantys atliekas šeimose, kur vienam nariui tenka 1001 Lt ir daugiau pajamų, tuo metu šeimose, kur vienam šeimos nariui tenka vos 400 litų, tai daro gerokai rečiau (13,4 proc.).

Brangimas rūšiuoti nepriverstų

Didžioji dalis tų, kurie visgi rūšiuoja atliekas, nurodė, kad jų motyvacija nėra susijusi su mokesčio dydžiu. 58,1 proc. respondentų atsakė tai darantys norėdami prisidėti prie atliekų perdirbimo, gamtinių ir energetinių išteklių taupymo.

Kone 48 proc. gyventojų atliekas rūšiuoja, nes netoli namų yra antrinių žaliavų konteineriai, tad jiems yra patogu taip daryti. Ir tik 13 proc. atsakė tai darantys todėl, kad atskyrus antrines žaliavas lieka mažiau šiukšlių ir, jų manymu, reikia mažiau mokėti už išvežimą.

7 proc. nurodė, kad antrines žaliavas galima priduoti ir gauti papildomų pajamų.

Apklausa atskleidė ir tai, kad padidėję mokesčiai už nerūšiuotų atliekų tvarkymą daugelio nepriverstų labiau susirūpinti rūšiavimu: mokesčio padidinimas 20 proc. rūšiuoti paskatintų mažiau nei 10 proc. gyventojų.

“Savanoriškas rūšiavimas nėra efektyvus”

Arvydas PIEPALIUS, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) analitikas

Šios visoje šalyje atliktos apklausos rezultatai panašūs į 2009 metais KRATC atliktą apklausą Klaipėdos mieste. Tuomet 74 procentai klaipėdiečių teigė, kad žino kaip teisingai atsikratyti atliekomis, jas rūšiuoti. Tačiau rūšiuojančių buvo tik 44 proc. Beveik pusė apklaustųjų (46 proc.) tuomet teigė, kad trūksta rūšiavimo konteinerių. Tačiau ką matome realybėje? Vadinamųjų “varpelių” – rūšiavimo konteinerių – Klaipėdoje per tą laiką padaugėjo beveik dvigubai – iki 1000.

O surenkamų išrūšiuojamų antrinių žaliavų kiekis išaugo tik keliais procentais. Tai byloja, jog savanoriškas rūšiavimas nėra efektyvus. Ir tai nėra tik Lietuvos problema. Efektyvaus rūšiavimo sistemos sukūrimas – valstybinio lygio klausimas. Jis turi būti reglamentuotas įstatymais. Žmonių interesas aiškus: jie nori mokėti kuo mažesnius mokesčius ir gyventi komfortiškai. O valstybės, savivaldybių uždavinys – kad surenkamų mokesčių užtektų išlaikyti civilizuotą, gamtai draugišką atliekų tvarkymą. Aišku viena: rūšiavimo skatinimas Lietuvoje būtinas, tačiau nelaukdamas įstatymų ar administracinių sankcijų kiekvienas sąmoningas žmogus tai jau turėtų daryti.

Šaltinis: VE.lt