Sau 14 2013

Rūšiavimo virusą vaikai perduoda ir tėveliams

 “Efektas didžiulis. Dabar tėvai juokais skundžiasi, kad vaikai namuose nebeleidžia šiukšlių mesti į vieną šiukšliadėžę, tenka statyti kelias, kad būtų galima rūšiuoti”, – šypsosi Klaipėdos lopšelio darželio “Volungėlė” direktorė Eugenija Simpukienė. Šis darželis tapo KRATC organizuotos akcijos “Įdomiausias rūšiavimo projektas” pirmos vietos nugalėtoju.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC), bendradarbiaudamas su Klaipėdos savivaldybės švietimo skyriumi bei atliekų surinkėjais, šiemet vykdė edukacinį projektą, kuro tikslas diegti darželinukams rūšiavimo įgūdžius.

Nors akcijoje panoro dalyvauti tik 12 uostamiesčio darželių, tačiau idėja pasiteisino su kaupu. Rūšiavimu užsikrėtė ne tik patys darželinukai, bet ir jų tėveliai.

“Viliamės, kad tokios akcijos bus ne vienkartinės. Iš tiesų didžiausias poveikis suaugusiesiems daromas per vaikus. Mūsų darželio bendruomenė entuziastingai įsitraukė į šį projektą – kūrėme žaislus iš atliekų ir taip jas prikėlėme antram gyvenimui, išleidome specialų laikraštį skirtą rūšiavimui, sukūrėme filmą, organizavome renginius šia tema. Mūsų vaikai jau mintinai žino, kokios spalvos konteineris kurioms atliekoms skirtas. Ir ne tik vaikai. Mūsų virtuvės darbuotojos džiaugiasi, kad KRATC parūpino specialias šiukšliadėžes ir jos gali rūšiuoti atliekas”, – džiaugėsi konkurso pirmos vietos nugalėtojo lopšelio-darželio “Volungėlė” direktorė Eugenija Simpukienė.

Antrąją vietą užėmė lopšelis-darželis “Žuvėdra”, o trečiąją – lopšelis-darželis “Bangelė”. Visus laureatus KRATC paskatino piniginėmis premijomis, o visi dalyviai apdovanoti specialiomis dovanomis – saldumynais bei žaisliukais “Rūšiavimo ABC”. Žadama, kad tokius žaislus gaus kiekvienas uostamiesčio darželinukas.

Nors Lietuvoje jau penktus metus veikia nauja europietiška atliekų tvarkymo sistema, yra prikurta daugybė teisės aktų, reglamentuojančių rūšiavimą, tačiau pakeisti visuomenės požiūrį į atliekų tvarkymą, ar juo labiau, kaip ekologinio gyvenimo pagrindų išmokyti vaikus, jokių metodikų mūsų šalyje parengta nėra. Todėl atliekų sistemos administratoriams lieka tik improvizuoti, semtis patirties iš pažangesnių valstybių ir jų metodus pritaikyti Lietuvoje.

“Gal ir mūsų valstybėje kada nors atliekų rūšiavimo pamokos bus įtrauktos į mokymo programas, kaip yra Japonijoje. Tačiau ir be ministerijų nurodymų aišku, ką reikia daryti: jei pradėsime mokyti vaikus nuo mažumės, rodysime jiems tinkamą pavyzdį ir bent minimaliai paaiškinsime rūšiavimo naudą, netruks užaugti karta, kuriai nebereikės įrodinėti, kad rūšiuoti būtina”, – vylėsi KRATC analitikas Arvydas Piepalius.

KRATC žada ir toliau ugdyti sąmoningą jaunąją kartą. Ateinančiais metais edukaciniai užsiėmimai bus tęsiami ne tik darželiuose, bet turėtų pasiekti ir mokyklas.