Rgs 24 2014

Konteinerių vieta tebekelia aistras

Dar vasaros viduryje “Vakarų eksprese” rašėme apie tai, kad Klaipėdos kelių policijos pareigūnai nustebo Baltijos prospekte pamatę, jų nuomone, keistoje vietoje įrengtus pusiau požeminius atliekų konteinerius. Dabar nepasitenkinimą jau reiškia ir gyventojai.
Į redakciją paskambinusi Baltijos prospekto gyventoja Genovaitė tikino niekaip negalinti atsistebėti, kodėl minėtiems konteineriams buvo parinktos vietos ne arčiau gyvenamųjų namų, o žaliojoje juostoje, skiriančioje prospektą nuo vadinamosios pagalbinės gatvelės, kuria gyventojai važiuoja į namus.
“Keista – lyg ir ragina gyventojus rūšiuoti atliekas, tačiau konteinerius įrengia nežinia už kiek metrų nuo namų. Ten eiti išmesti šiukšlių tikrai nepatogu”, – tikino moteris.
Eismo saugumas nerūpi?
Taip pat Baltijos prospekte gyvenanti Ilona irgi stebisi nuolatine konteinerių stovėjimo vieta, tik jau dėl kitos priežasties – eismo saugumo.
“Dabar net neprašau vaikų, kad jie išeitų išmesti šiukšlių – bijau dėl jų saugumo, nes gatve, kurią jie turėtų pereiti, važinėja daug automobilių, ir ne visi leistinu greičiu, jau nekalbant apie tai, kad ten – menkas apšvietimas.
Dėl to kreipiausi į Kelių policiją. Ten man paaiškino, kad pareigūnai irgi buvo nustebę tokiu vietos konteineriams parinkimu, ir esą jie rašė raštus į miesto Savivaldybę, tačiau jokio atsakymo iš ten negavo.
Atrodo, lyg eismo saugumas būtų paskutinėje vietoje. Šioje gatvės pusėje, kur stovi mūsų namai, yra tušti plotai, tad kodėl tų vietų konteineriams įrengti negalėjo šiapus?” – stebisi moteris.
“Derinti neprivaloma”
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro specialistai sako, kad konteinerių įrengimo vietų derinimas su Kelių policija nebuvo privalomas – esą tai yra kitokio tipo objektas, ir svarbiausias dėmesys kreiptas į visai kitus aspektus.
Tą patvirtino ir projektavimo darbus užsakiusios Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė.
“Projektuojant buvo vertinamos požeminės komunikacijos, atstumai nuo namų, aptarnaujančio transporto privažiavimo galimybės, mažesnis poveikis gyventojams dėl atliekų išvežimo, pėsčiųjų ir automobilių judėjimo keliai”, – teigė ji.
Skundų nesulaukė
Konteinerių vietas parinko pagal sutartį su Savivaldybe projektavimo darbus atlikusi, Vilniuje įsikūrusi bendrovė Projektų rengimo biuras. Jos direktorius Andrius Daukantas taip pat tvirtina, kad vienas svarbiausių aspektų, kuriuo vadovaujamasi pusiau požeminiams konteineriams parenkant įrengimo vietas, yra požeminės komunikacijos.
“Viską atlikome vadovaudamiesi miesto detaliaisiais ir specialiaisiais planais, taip pat ir įvairiais reikalavimais bei techninėmis sąlygomis.
Ypač svarbu žiūrėti į tai, kas yra po žeme. Vizualiai atrodo, kad šalia namų tikrai daug tuščios vietos, bet iš tiesų po žeme yra tankus įvairių komunikacijų tinklas. Kuo arčiau namo, tuo tas tinklas tankesnis, ir taisyklės ten nieko įrengti neleidžia. Maža to – reikia net palikti didesnę apsauginę zoną.
Į tai mes pirmiausia ir kreipėme dėmesį. Buvome radę net 130 vietų, kur tie konteineriai galėtų stovėti, tačiau visus reikalavimus atitiko tik 50.
Kitas dalykas – pačių gyventojų abejingumas. Projekto derinimas su miesto valdžia ir visomis suinteresuotomis pusėmis truko 3 mėnesius, ir per tą laiką tiek bendrijos, tiek patys žmonės galėjo teikti pastabas, pasiūlymus ir pageidavimus. Deja, tada nesulaukėme nė vieno balso, o dabar kažkodėl visi piktinasi”, – dienraščiui teigė A. Daukantas.
“Visiems neįtiksi”
Šitaip ramiai KRATC atstovai reaguoja į gyventojų skundus.
“Pastačius naujus konteinerius atsirado vienas kitas nepatenkintas pilietis. Bet, kita vertus, iš kitų miesto vietų gyventojai skambina, neša raštus su parašais prašydami kuo greičiau požeminius konteinerius įrengti šalia jų namų.
Ar ankstesnė konteinerių išdėstymo tvarka buvo geresnė? Tikrai ne. Juk ir patys gyventojai skundėsi, kad konteineriai stovi jiems po langais, smirda, vėjas ar chuliganai juos stumdo, komunalininkai, pildami jų turinį į savo mašinas, kelia triukšmą. Dabar visų tų nepatogumų nebeliko, atėjo civilizacija, tvarka, tačiau žmonėms vėl blogai”, – “Vakarų ekspresui” sakė Ramunė Šličienė, KRATC Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė.
Tiek ji, tiek ir A. Daukantas siūlo nepamiršti dar vieno svarbaus dalyko.
“Anksčiau, kai konteineriai stovėdavo kiemuose, iki jų privažiuoti komunalininkų transportui dažnai būdavo labai sunku, ypač žiemą, ir, beje, dėl tų pačių gyventojų elgesio – to padaryti nebūdavo galima dėl paliekamų automobilių. Ir tada žmonės kažkodėl piktindavosi, kad konteineriai pilni, jų turinio niekas neišveža. Dabar tos problemos nebeliko”, – teigė R. Šličienė.
Be to, ji įsitikinusi, kad ir eismo saugumas Baltijos prospekte nenukentėjo.
“Juk vaikai, kirsdami tą tikrai ne pagrindinę, o kiemo gatvę, ir iki šiol ėjo bei tebeina ir į mokyklas, ir į autobusų stoteles. Tai kodėl jie negali pereiti gatvės išnešdami šiukšles?” – gyventojų skundais dėl sumažėjusio saugumo stebisi KRATC atstovė.