Visi norime gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje, tačiau kartais net patys to neįtardami galime tapti aplinkos teršėjais. Taip gali nutikti, jeigu remontuojame automobilį autoservise, kuris slepia veiklos apimtis, nėra deklaravęs savo veiklos aplinkosaugai arba jeigu perduodame nebevažiuojantį automobilį nelegaliam ardytojui. Atskirti legaliai ir tvariai veikiančius autoservisus bei ardytojus nėra taip paprasta, todėl VšĮ „Aplinkos apsaugos institutas“ komanda visuomenei pristato kartu su aplinkosaugos ekspertais paruoštą svetainę www.autotvarkymas.lt, kuri padės gyventi švaresnėje aplinkoje ir netapti teršėjais.
Svetainėje www.autotvarkymas.lt vienoje vietoje patogiai ir lengvai galima rasti legaliai veikiančių (aplinkosaugai veiklą deklaravusių) autoservisų sąrašą, kreiptis dėl nebevažiuojančio automobilio pridavimo bei sužinoti, kaip tinkamai tvarkomos automobilių atliekos gali prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.
Naujoji svetainė taip pat skatins gyventojus nelikti abejingus – čia galima užpildyti formą ir anonimiškai pranešti apie bendro naudojimo erdvėje be priežiūros paliktas nebevažiuojančias transporto priemones bei apie nelegalius transporto priemonių ardytojus ar autoservisus.
Svetainė naudinga ir patiems autoservisų ar automobilių ardymo verslo atstovams – joje galima sužinoti, kokie aplinkosauginiai reikalavimai taikomi jų veiklai ir kreiptis dėl tinkamo automobilių atliekų tvarkymo.
„Transporto sektorius yra vienas iš tų, kurie generuoja didelius CO2 kiekius, kurie sukelia kritinius padarinius aplinkai ir skatina klimato kaitos procesus. Todėl transporto priemonių atliekų tvarkymas turi didelę reikšmę aplinkos apsaugai, ypač kalbant apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimą. Todėl gyventojų patogumui ir didinti sąmoningumui sukurta svetainė www.autotvarkymas.lt, kuri padės atsijoti nelegaliai veikiančius autoservisus ir ardytojus, kurie labiausiai ir prisideda prie aplinkos taršos“, – pabrėžia Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis.
Palengvins autoserviso pasirinkimą
Automobilių atliekų perdirbimas turi reikšmingą poveikį ŠESD emisijų mažinimui. Gaminant naujas detales iš perdirbtų medžiagų sunaudojama žymiai mažiau energijos, palyginti su naujų medžiagų gamyba iš žaliavų. Pagal aukščiausius standartus veikiantys atliekų tvarkytojai gali pakartotinai panaudoti automobilių kėbulo dalis, variklius ir jų dalis, žibintus, veidrodžius, ratlankius, pavarų dėžes, radiatorius, salono ir kitas dalis. Aliuminio ratlankiai, ašys, rankenos ir kitos metalinės dalys gali būti išlydomos, metalas naudojamas pakartotinai. Perdirbti alyvą galima neribotą kiekį kartų.
Tuo tarpu netinkamai tvarkomi ir patekę į aplinką atitarnavę akumuliatoriai, dėl jų sudėtyje esančių sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų tampa itin toksiškomis atliekomis. Seni amortizatoriai, kuro ir tepalo filtrai taip pat laikomi dideliu taršos šaltiniu. Iš alyvos atliekų išsiskiria sunkieji metalai ir kitokios kenksmingos medžiagos, o vos vienas litras senos ir netinkamai pašalintos automobilių alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens bei didžiulius žemės plotus. Krūvos gamtoje išmestų senų padangų ne tik darko vaizdą, bet ir kenkia augalams bei gyvūnams.
Pasak Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorės Astos Pakštaitės-Marcinkienės, tinkamas automobilių atliekų tvarkymas yra neatsiejama aplinkos apsaugos dalis, o tai reikalauja tiek verslo atsakomybės, tiek vartotojų sąmoningumo ir teisingų pasirinkimų.
„Automobilių atliekų pridavimas dažniausiai kainuoja, o kada kai kurie autoservisai susigundo sistemą apeiti, matome padangas, sėdynes, kėbulo dalis bei kitokias atliekas besimėtančias pamiškėse ir pan. Todėl visiems automobilių šeimininkas labai svarbu rinktis tokius automobilių priežiūros ir remonto specialistus, kurie nenusispjauna į aplinkosaugą ir visas atliekas perduoda teisėtiems atliekų tvarkytojams. Kuo daugiau atliekų bus surinkta, tuo mažiau bus teršiama aplinka, mažinamos ŠESD emisijos, o atliekas perdirbant dar ir taupomi vertingi ištekliai“, – teigia A. Pakštaitė-Marcinkienė.
Galės pranešti apie nebevažiuojančius automobilius
Didelių aplinkosauginių problemų gali sukelti ir į blogas rankas patekusios eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP), paprasčiau tariant, nebevažiuojantys automobiliai. Viename automobilyje yra apie 0,7 kg šaltnešio, kuris yra ŠESD. Skaičiuojama, kad pastaraisiais metais susidariusiose ENTP iš viso buvo 107 tūkst. kg ŠESD. Jeigu ENTP ardoma nelegaliai, ŠESD patenka į aplinką. Be to, iš likimo valiai paliktų nebevažiuojančių automobilių dažnai išbėga įvairūs pavojingi skysčiai, yrančios dalys išskiria kenksmingas medžiagas.
„Džiugu, kad vis daugiau žmonių su nebevažiuojančiais automobiliais atsisveikina pagal taisykles – kreipiasi dėl jų sunaikinimo į teisėtai veikiančius ardytojus ir gauna tai patvirtinantį dokumentą. Deja, kaip ir tarp autoservisų, taip ir tarp ENTP ardytojų atsiranda tokių, kurie labiau linkę slėpti veiklos apimtis nei laikytis jų veiklai taikomų taisyklių. Todėl ir čia labai svarbus gyventojų įsitraukimas – nusprendus priduoti nebevažiuojantį automobilį reikėtų kreiptis tik į legalius ardytojus, o pamačius bendro naudojimo teritorijoje be priežiūros paliktus ir vietą užimančius automobilius apie juos pranešti. Nuo šiol visa tai padaryti dar paprasčiau ir patogiau galima svetainėje www.autotvarkymas.lt“, – kalba Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimir Jankoit.
Pagal ES direktyvą, kuri galioja ir Lietuvai, didžioji dalis ENTP atliekų turi būti panaudota pakartotinai, panaudota bei perdirbta, o teisėtai pašalinti jų galima vos 5 proc.