KRATC ir Klaipėdos miesto savivaldybė rudenį nuolat sulaukia skundų, kad atliekų surinkėjai tuštindami pusiau požeminius atliekų konteinerius palieka dvokiančias balas. Iš iškeliamų maišų sunkiasi pūvančių nuotekų skysčiai, kuriais aptaškomi šaligatviai, gatvės ar net greta stovinčios mašinos. Jau nekalbant apie tai, kad ir einant pro konteinerius kvapai riečia nosį.
„Problema žinoma. Ji kartojasi kasmet. Ir vežėjai čia mažiausiai kalti, nes tų skysčių komunalinių atliekų konteineriuose net neturėtų būti. Tai yra mūsų rūšiavimo, atliekų sistemos netobulumas, kuris kitąmet bus išspręstas. Pradėjus į atskirą sandarų konteinerį rinkti maisto atliekas – vaisius, daržoves, valgių likučius – komunalinės atliekos liks švarios ir jokie skysčiai iš maišų nebėgs. Su viena sąlyga: jei klaipėdiečiai stropiai rūšiuos maisto atliekas“, - aiškino Ramunė Šličienė, KRATC direktorės pavaduotoja.
Žinia, nuo 2024 m. Lietuvoje maisto atliekos turės būti rūšiuojamos ir iš gyventojų surenkamos atskirai nuo kitų atliekų. Maisto rūšiavimo konteineriai jau įrengti arba juo ruošiamasi statyti Klaipėdos mieste bei Neringoje, kitos regiono savivaldybės irgi kuria planus, kaip surinks maistines atliekas.
„Būtent rudenį labiausiai pasijaučia, kokį diskomfortą sukelia neteisingai tvarkomos sodų ir daržų gėrybės. Visos pūvančios, nemalonius kvapus skleidžiančios atliekos, gali ir turi būti surenkamos bei perdirbamos atskirai, kaip tai jau daugelį metų daro kitos Europos bendrijos šalys“, - pasakojo aplinkosaugos specialistė.
Iš maistinių atliekų jas pūdant pagaminamas biometanas – gamtinių dujų analogas, naudojamas energijos gamybai. O likusi masė perdirbama į mineralinėmis medžiagomis turtingą kompostą.
„KRATC Dumpiuose, šalia sąvartyno, stato maisto atliekų apdorojimo įrenginius. Į juos iš Klaipėdos ir Neringos gyventojų surinktos ir atgabentos maistinės atliekos bus perrūšiuojamos ir paruošiamos perdirbimui. Tačiau pūdomos - nebus. Mūsų paruoštą ir sandariame rezervuare laikinai sukauptą biomasę pasiims perdirbėjai. Tokių gamyklų, kurios biomasę išsiveža ir paverčia dujomis, Lietuvoje yra ne viena“, - sakė R. Šličienė.
KRATC atstovė priminė, kad maistinių atliekų sukeliamų problemų ir nemalonių kvapų kieme iš dalies klaipėdiečiams pavyktų išvengti, jei jie intensyviau naudotųsi žaliųjų atliekų surinkimo sistema. Ypač rudenį, kai gausu įvairių sodo gėrybių, maistui nebetinkamus vaisius ar daržoves daugiabučių gyventojai turėtų sudėti į maišus ir palikti šalia konteinerių, bet nemesti jų į komunalinių atliekų talpas. Individualių valdų savininkams nemokamai suteikiami specialūs konteineriai žaliosioms atliekoms – tereikia kreiptis į KRATC.
O maisto rūšiavimui KRATC šiuo metu intensyviai ruošiasi: be jau minėtų statomų įrenginių Dumpiuose, nupirkti ir į Klaipėdą parvežti individualioms valdoms skirti maisto atliekų rūšiavimo komplektai, daugiabučių kiemuose į pusiau požeminius konteinerius įmontuojamos maisto surinkimo metalinės kapsulės, iki šių metų pabaigos Klaipėdos mieste bus įrengta 100 antžeminių konteinerių, skirtų maisto atliekoms surinkti, kurie bus pastatyti 40 naujai įrengiamų antžeminių komunalinių atliekų surinkimo aikštelių ir 48 esamose pusiau požeminių konteinerių aikštelėse.
Maisto apdorojimo įrenginiai finansuojami Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir KRATC lėšomis, vykdant projektą „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“. Dalis maisto atliekų surinkimo priemonių finansuojamos Klaipėdos miesto savivaldybės, KRATC ir Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis vykdant projektą „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdos miesto, Skuodo ir Kretingos rajonų bei Neringos savivaldybėse“, kita dalis - nacionalinės paramos lėšomis vykdant projektą „Maisto atliekų surinkimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybėse“.
