Artėjant kitąmet Lietuvoje prasidėsiančiam maisto atliekų rūšiavimui, pasiruošimo darbai pasiekia ir atokiausias šalies vietas. Praėjusią savaitę į Kuršių neriją atgabenta solidi siunta – 40 antžeminių konteinerių, kurie bus naudojami maisto atliekų surinkimui iš Neringos savivaldybės gyventojų.
Skirtingai nei kituose miestuose, Neringa maisto atliekų rūšiavimui pasirinko ne individualius konteinerius, o kolektyvinius, kuriuos ketinama pastatyti viešose Nidos, Juodkrantės ir kitų kurortinių miestelių vietose. Jais naudosis tiek individualių namų savininkai, tiek daugiabučių gyventojai bei kurorto svečiai.
„Neringos specifika tokia, jog individualių namų kiemai yra maži, pritaikyti turizmo reikmėms ir negadinant vaizdo maisto rūšiavimo konteinerius įkomponuoti pavyktų ne visur. O kita ne mažiau svarbi mūsų pasirinkimo priežastis, jog maisto atliekų infrastruktūra turi būti nesunkiai randama bei prieinama Neringos kurorto svečiams, poilsiautojams, kurie sugeneruoja netgi didesnius atliekų srautus nei vietiniai gyventojai“, - pasirinkimą argumentavo Darius Jasaitis, Neringos meras.
Šiuo metu kurorto savivaldybės specialistai ruošia konteinerių išdėstymo schemą, pagal kurią vežėjas prieš pradedant maisto rūšiavimą Neringoje konteinerius sustatys į nurodytas vietas. Tai bus standartinio dydžio 1,1 m3 talpos plastikiniai stumdomi konteineriai rudu dangčiu.
Maisto rūšiavimo būdas bus analogiškas, kaip ir komunalinių atliekų: gyventojai namie į šiukšliadėžę įsiklos plastikinį maišelį, o jį pripildžius maisto likučių turės užrišti ir išmesti į konteinerį rudu dangčiu.
Iš Kuršių nerijos gyventojų maisto atliekos bus gabenamos į Dumpių regioninį sąvartyną. Čia Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) stato apdorojimo cechą. Maisto atliekos specialiais įrenginiais bus perrūšiuojamos, atskiriamos nuo pakuočių ir paruošiamos perdirbimui. Vėliau apdorotas maisto atliekas pasiims jų perdirbėjai.
Šiuo metu Lietuvoje veikia bent keletas jėgainių, kuriose biologiškai skaidžios atliekos – maisto likučiai, nuotekų dumblas, galvijų mėšlas – pūdomi uždaro tipo talpose. Iš jų išgaunamos biodujos panaudojamos energijos gamybai, o likusi masė perdirbama į derlingą kompostą.
Neringos ir Klaipėdos miesto maisto atliekų rūšiavimo sistemos kūrimo darbus administruoja ir koordinuoja KRATC, o projektas „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“ finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir bendrovės lėšomis.
