Ar įmanoma suorganizuoti daugiadienę šventę su daugybe renginių, šimtais tūkstančių lankytojų, kad po viso to neliktų kalnų šiukšlių, nereikalingų dekoracijų, nebūtų užteršta gamta? Kol kas atsakymas - ne, bet aplinkosaugai neabejingi žmonės ir institucijos suka galvas, kaip bent jau sumažinti masinių švenčių įtaką aplinkai.
Kai daugelis šiemetinės Jūros šventės lankytojų pramogaus, linksminsis koncertuose, ragaus gatvių prekybininkų patiekalus ir pirks suvenyrus mugėje, būrelis aplinkosaugos ekspertų iš Italijos, Graikijos, Lenkijos, Ispanijos, Belgijos stebės visą šurmulį kiek kitu kampu. Jų bendras tikslas - dalintis įžvalgomis ir patirtimi, kad masiniai renginiai taptų tvaresni, kad juose mažėtų atliekų.
MINEV – tarpregioninės programos Interreg Europe - projekto dalyviai, pirmąkart svečiuosis Lietuvoje ir būtent Klaipėdoje, kur vyksta tradicinė didžiausia šalyje vasaros fiesta. Vienu iš šio ES finansuojamo projekto partnerių yra Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC), kuris kartu su socialiniais partneriais: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos aplinkosaugos specialistais, Klaipėdos universiteto profesoriumi dr. Ramūnu Povilansku, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros ir VšĮ „Klaipėdos šventės“ atstovais, svečiams pristatys savo institucijų iniciatyvas, planus bei idėjas, kaip suvaldyti atliekų srautus, siekti aukštesnės rūšiavimo kokybės, keisti žmonių vartojimo įpročius.
„Pažangioji Europos bendruomenė vis labiau rūpinasi ir įsipareigoja, kad jų teritorijose organizuojami masiniai renginiai būtų ekologiškesni. To turėtų siekti ir organizatoriai, ir renginiuose dalyvaujantys atlikėjai, prekybininkai, ir renginių dalyviai. KRATC įvairias tvarumo idėjas kėlė bei išbandė dar iki įsijungimo į MINEV projektą. Savo sukaupta patirtimi pasidalinsime su projekto partneriais. Kita vertus, bus įdomu ir prasminga išgirsti kolegų įžvalgas“, - sakė Roma Budriene, KRATC direktorė.
Viena iš KRATC iniciatyvų šiemet bus tęsiama trečius metus – šventinės mugės prekybininkams nemokamai dalinami popieriniai pirkinių maišeliai, kad jie atiduodami pirkinius mažintų ar visai atisakytų plastikinių. Taip pat prekybininkams dalinami dideli maišai, į kuriuos jie raginami atskirai sudėti popieriaus bei plastiko pakuočių atliekas.
„Mugės zonoje pastatome papildomų konteinerių mišrioms atliekoms, tačiau daugelį metų pastebime, kad prekybininkai į juos sumeta savo pakuotes. Šventės lankytojai ten meta maisto atliekas, tad užterštos pakuotės nebetinka perdirbimui, perpildo konteinerius. Todėl jau trečius metus kviečiame Jūros šventės prekybininkus pasiimti atskirus maišus, į juos sudėti plastiko ir kartono pakuotes. O KRATC atskiru mini sunkvežimiu apvažiuoja mugės teritoriją, surenka pakuotes bei atiduoda jas perdirbėjams“, - pasakojo R. Budrienė.
Dar vienas būdas mažinti neperdirbamų atliekų kiekius – gėrimų pakuotės vengimas. Pasak aplinkosaugininkų, nei vienkartiniai kavos indeliai, nei vis dar naudojami vienkartiniai plastikiniai bokalai, nėra perdirbami ir sukelia didelę aplinkos taršą. Kaip projekto dalyviams teko matyti keliose ES šalyse, masiniuose renginiuose ten naudojami daugkartiniai plastikiniai bokalai, kuriuos grąžinus atgaunamas užstatas. Beje, kitąmet tokia tvarka galios ir Lietuvoje - ją jau įteisino Seimas. O karšti gėrimai gali būti pilstomi ir į valgomus, iš tešlos iškeptus, puodelius. Vienoje iš maitinimo zonų, išbandyti tokius puodelius Jūros šventės svečiams pasiūlys ir KRATC.
MINEV projektas vyks ketverius metus, 2023-2027 m. Projekto partneriai kasmet vyksta vis į kitą šalį ir stebi kolegų patirtį, dalinasi idėjomis ir siūlo regionų ar miestų administratoriams tvarumo sprendimus.
Daugiau informacijos: https://www.interregeurope.eu/minev