Nuo balandžio 2 dienos Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8,5 tonos. Visgi, atliekų tvarkytojai ruduosiuose konteineriuose, į kuriuos klaipėdiečiai meta virtuvės atliekas, randa nepageidautinų „priedų“ – stiklainių, metalinių skardinių, butelių, rūbų ir net statybinių medžiagų. Taip pat ir socialiniuose tinkluose netyla diskusijos, ką galima ar negalima mesti į maisto atliekų konteinerius. Pakomentuoti situaciją paprašėme Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktorės pavaduotojos Ramunės Šličienės.
Kl. – Kokia būtų pagrindinė klaida, kurią matote rūšiuojant maistą?
R.Š. – Kol kas didžiausia klaipėdiečių rūšiavimo klaida ir didžiausia problema mums yra į maisto atliekas išmestos stiklo pakuotės. Nei stiklainiai, nei buteliai su maisto likučiais ar be jų neturi patekti į rudą konteinerį. Jei stiklainis yra užterštas, jo net nebūtina plauti – galima iškratyti maisto likučius, o nešvarią tarą mesti į stiklo konteinerį. Tačiau kai butelis ar stiklainis pakliūva į maisto apdorojimo įrenginius, jis gali sudužti ir šukėmis užteršti biomasę, kuri ateityje taps kompostu.
Kl. – Metalinės skardinės turbūt irgi nepageidautinos?
R.Š. – Taip, metalinių pakuočių maisto atliekų konteineriuose randame gana daug. Tiek nuo konservuotų daržovių, tiek nuo mėsos ar žuvies konservų. Į mūsų maisto rūšiavimo įrenginius patekusios kietos atliekos gadina brangius mechanizmus. Tad metalines skardines irgi prašome atskirti nuo maisto likučių ir išmesti į plastikui skirtą konteinerį – Klaipėdoje būtent į juos rūšiuojamos metalinės pakuotės.
Kl. – Klaipėdiečiai klausia, ar galima mesti nuvytusias gėles į maisto rūšiavimo konteinerius, juk tai tokia pat biologiškai skaidi atlieka, kaip daržovių ar vaisių likučiai.
R.Š. – Maisto atliekos ir žaliosios atliekos Klaipėdoje yra rūšiuojamos ir surenkamos į atskirus konteinerius, taip pat abi šios atliekų rūšys perdirbamos skirtingomis technologijomis. Todėl gėles ar kambarinius augalus klaipėdiečiai turėtų rūšiuoti į žaliųjų atliekų konteinerius, arba gali kompostuoti savo kieme. O maisto likučiai tegu keliauja į maisto rūšiavimo konteinerius.
Kl. – O kaip su panaudoto aliejaus atliekomis, jas galima pilti į maisto atliekų konteinerį?
R.Š. – Ne, jokių skystų atliekų į maisto atliekų konteinerį pilti negalima. Skysčiai turėtų keliauti į kanalizaciją. Bet tik ne aliejus ar kiti riebalai. Šios atliekos užkemša kanalizacijos vamzdynus ir patiems gyventojams pridaro problemų. Taip pat aliejaus nedera pilti į maisto rūšiavimo konteinerius – riebalai stabdo maisto perdirbimo procesą, be to užteršiami rūšiavimo konteineriai. O aliejaus surinkimui naudojamos kitos priemonės: galima iš KRATC gauti specialų 3 litrų bakelį arba panaudotus riebalus surinkti į savo tarą ir atgabenti į vieną iš KRATC didžiųjų atliekų aikštelę: Tilžės g. 66A, Šiaurės pr. 30, Plieno g. 13. Ten aliejaus atliekos iš gyventojų priimamos nemokamai. Dėl bakelio gavimo kreipkitės tel. +370 655 94805.
Kl. – Koks dažniausias klausimas, kurio jūs sulaukiate apie maisto atliekų rūšiavimą?
R.Š. – Kur gauti oranžinius maišelius (juokiasi). Iš tikro oranžiniai maišeliai dalinami tik Vilniaus apskrityje, o Klaipėdoje maisto rūšiavimas vyksta kitaip. Mes maišelių nedaliname, gyventojai gali naudoti bet kokius savo plastikinius maišelius, o juos prikaupę ir sandariai užrišę turėtų išmesti į rudą konteinerį kieme.
