Nors maisto atliekų surinkimas sostinėje startavo sausio 1-ąją, šio pokyčio nekantriai laukę vilniečiai rūšiuoti į oranžinius maišelius pradėjo ruošdamiesi Kūčioms.
„Tikrai nekantravome. Lupenomis ir kitais likučiais gruodžio pabaigoje užpildytą ir tvirtai užrištą maišelį laikėme balkone ir su džiaugsmu išmetėme į konteinerį pirmąją naujųjų metų dieną“, - pasakoja vilnietė Rita Galiauskienė. Kompostavimui tinkamos atliekos jos namuose sudaro apie 80 proc. visų po rūšiavimo likusių atliekų.
Pusę amžiaus Vilniaus senamiestyje gyvenanti aktorė Nijolė Bižanaitė Mazūrienė, priešingai, neplanavo greitai įsitraukti į maisto atliekų rūšiavimą, nerimavo, kad bus sudėtinga gauti tam skirtas priemones, tačiau aplinkybės susiklostė priešingai - kaimynė ne tik paskatino rūšiuoti, bet ir pasisiūlė iš seniūnijos atnešti kibirėlį bei oranžinių maišelių ritinį.
Iš viso tokių talpų paruošta 280 tūkstančių - užtektinai visiems Vilniaus miesto namų ūkiams. 25 vnt oranžinių maišelių turėtų pakakti iki balandžio mėnesio.
„Maisto atliekų surinkimas - tai naujas atliekų rūšiavimo etiketas. Šis svarbus pokytis turi pasiekti kiekvienus namus ir dėl to stengiasi ne tik seniūnijos. Rūšiavimui skirtas priemones suteikia Vilniaus savivaldybė, Vilniaus regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Jas bus galima pasiimti ir mobiliuose punktuose, kurie judės per visą Vilnių pagal jau paskelbtą grafiką“, - užtikrino Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius. Aktualiausią informaciją lengva rasti www.atliekuetiketas.lt
Oranžiniuose maišeliuose sukauptos ir tvirtai užrišus į mišrių atliekų konteinerius išmestos atliekos dėl maišelio spalvos bus atskirtos nuo kitų Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiuose ir paverstos kompostu, o maišeliai perdirbami.
Ukmergė: eksperimentas pasiteisino
Pirmieji šalyje rūšiuoti maisto atliekas į oranžinius maišelius pradėjo Ukmergės gyventojai. 2023-ųjų gegužę startavusi maisto atliekų surinkimo kampanija-eksperimentas „Ukmergė gali! Kas jei ne mes?!“ pasiteisino, todėl šiuo pavyzdžiu pasekė ir kitos Vilniaus regiono savivaldybės.
Iš Ukmergės į Vilniaus Mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius atvežtų mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimas rodo, kad ukmergiškių atskirtos maisto atliekos sudaro apie 30 proc. mišrių atliekų srauto.
Kad naujam geram įpročiui reikia laiko, rodo ir rūšiavimo klaidos - randama plastikinių maišelių, plastikinių prieskonių pakuočių, virtuvinės šluosčių bei kempinėlių, sauskelnių, stiklainių, saldumynų ir kitų užkandžių pakuočių.
„Ir toliau kviečiu bei raginu gyventojus aktyviai prisidėti prie šio pilotinio projekto įgyvendinimo, nes šis maisto atliekų surinkimo būdas yra pakankamai pigus, nereikalaujantis papildomų investicijų ir nekeliantis įmokos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.Tikiu, kad Ukmergės miestas greitai taps dar švaresnis ir tvaresnis“, – sakė Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas.
Panevėžys: naują įprotį formuoja etapais
Panevėžyje maisto ir virtuvės atliekas nuo praėjusių metų vasario jau rūšiuoja bandomajame projekte dalyvaujantys 67 miesto daugiabučiai. Jie augalinės kilmės atliekas renka į 7 litrų talpos kibirėlius, įdėdami savo nuožiūra pasirinktą plastikinį maišelį.
Nuo šių metų sausio vidurio Panevėžyje prasidės antras maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimo bandomasis projektas, kuriame dalyvaus 106 privačių namų valdos.
Vasario viduryje jau visame mieste planuojama pastatyti 191 konteinerį, kuriuose surinktos kompostavimui tinkamos atliekos keliaus į apdorojimo įrenginius, kurie šiuo metu baigiami įrengti bendrovės „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ kartu su kita maisto ir virtuvės atliekų tvarkymo infrastruktūra.
Rūšiavimo priemonės yra suteiktos ir Panevėžio rajono, Pasvalio rajono, Rokiškio rajono ir Biržų rajono savivaldybių gyventojams.
Utenoje: biokuru pavirs net seni kotletai
Rūšiuoti, kaip ir žaisti, gali būti ir įdomu, ir malonu. Tokią žinią siuntę Utenos regioninio atliekų tvarkymo centro (URATC) komanda, praėjusiais metais lankydamasi miestų šventėse ir dalindama regiono gyventojams maisto atliekų rūšiavimui skirtus kibirėlius ir iš krakmolo sukurtus kompostuojamus maišelius. Kartu specialistai pasakojo apie rūšiavimo ypatumus, teikiamą naudą ir prasmę.
„Rūšiavimui skirtas priemones dalinome kaip priminimą ir paskatinimą rūšiuoti, nes tokią galimybę Utenos, Molėtų bei Anykščių gyventojai turi jau nuo 2019-ųjų. Šiuose miestuose prie daugiabučių jau penktus metus yra specialūs konteineriai augalinės kilmės maisto atliekoms, kurios būdavo vežamos kompostuoti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.
Nuo šių metų sausio gyventojai gali rūšiuoti ir senus kotletus, ir kaulus, ir kitas gyvūninės kilmės maisto atliekas - absoliučiai visos maisto atliekos apdorojamos anaerobiniu būdu ir virsta biodujomis bei kompostu“, - pasakojo URATC ekologė Aida Sokolovienė.
Rūšiuoti maisto atliekas Utenos regiono gyventojai gali į bet kokius plastikius maišelius, mesdami juos į tam skirtus konteinerius. Maišeliai, anot ekologės, reikalingi tam, kad nesklistų nemalonūs kvapai ir atliekos šaltuoju metų laiku neprišaltų prie konteinerių sienelių.
Anksčiau nei Europos Sąjungos valstybėse narėse įsigaliojo Atliekų pagrindų direktyva, numatanti, prievolę rūšiuoti maisto atliekas, jas ėmė rinkti ir Alytaus, Skuodo savivaldybės, bandomasis projektas vyko Šiauliuose.
Klaipėda: maisto atliekoms - rudi konteineriai
Klaipėdoje ir Neringoje maisto rūšiavimui skirti konteineriai bus paruošti nuo vasario 5 dienos. Juos vietiniai ir miesto svečiai atpažins pirmiausia iš rudos spalvos dangčio. Suklysti neleis ir užrašas „Maisto atliekos“ bei obuolio graužtuką vaizduojanti piktograma.
Neringoje konteineriai atrodys kitaip nei uostamiestyje. Tai bus ne stacionarūs, o stumdomi antžeminiai konteineriai, pastatyti šalia jau įrengtų pusiau požeminių konteinerių aikštelių, o vasaros sezonu – dar ir šalia labiausiai turistų lankomų vietų.
Skirtingai nei Vilniaus apskrityje, maisto atliekas galima mesti į bet kokį tvirtą plastikinį maišelį, kurį patogu sandariai užrišti. Palaidos atliekos žiemą prišaltų prie konteinerio sienelių ir apsunkintų konteinerio ištuštinimą, o vasarą imtų greitai skleisti nemalonius kvapus.
Klaipėdos individualių valdų savininkai gavo arba turi kuo skubiau pasiimti dviejų talpų komplektus maisto atliekų rūšiavimui: 10 litrų talpos virtuvinį kibirėlį ir 60 litrų talpos lauko konteinerį.
Kaip reikėtų rūšiuoti, Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro KRATC socialiniame tinkle „Facebook“ kraštiečiams rodo kūrybos praktikė bei edukatorė Inga Norkūnienė su Erdelio terjeru Kuršiu.
„Kaip išdygsta kalnai, vadinami sąvartynais? Atsakymas, manau - nerūšiavimas. Tik rūšiuojant įmanomas atliekų perdirbimas, todėl labai džiaugiuosi galimybe visiems rūšiuoti maisto atliekas. Pradėdami nuo savęs, kiekvienas, galime keisti ir Lietuvos, ir pasaulio ekologiją“, - neabejoja I. Norkūnienė.
Žvelgti plačiau nei sava šiukšliadėžė ir savas kiemas ragina ir Arūnas Liubinavičius, Klaipėdos regioninio atliekų tvarkymo centro atstovas.
Jis didžiuojasi, kad Lietuva pagaliau prisijungs prie Europos šalių, civilizuotai besielgiančių su maisto atliekomis.
„Austrijos kalnų miestelyje maisto atliekos metamos į konteinerį palaidos, Norvegijos fiorduose – rūšiuojamos į žalios spalvos maišus ir metamos į bendrą konteinerį, Taline maisto atliekoms įrengti atskiri konteineriai.
Jau aišku, kad Neringoje bus vienaip, Klaipėdoje – kitaip, Palangoje – trečiaip. Tai neturėtų gąsdinti, nes civilizuotas žmogus bet kurioje pasaulio vietoje pirmiausia pasidomi, kaip veikia atliekų tvarkymo sistema, ir prie jos prisiderina.
Bendras principas galioja visur: jei stengiesi dėl sveikesnės aplinkos, švaresnės planetos, tai rūšiuoji ir prisitaikai prie vietos taisyklių. O jei ignoruoji patį rūšiavimą – tuomet nė viena sistema tau neatrodys tinkama. Tai galioja ir maisto, ir visų kitų atliekų rūšiavimui“, - pabrėžia A. Liubinavičius.
Kaunas: nekantraujantiems teks palaukti rugsėjo
Aplinkos ministerija skelbia, kad Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (Kauno miesto, Kauno rajono, Kėdainių rajono, Kaišiadorių rajono, Jonavos rajono) išrūšiuotas maisto atliekas rinks nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.
Rietavo savivaldybė, kurioje dominuoja kaimiškos vietovės, skatins namudinį kompostavimą, t. y. gyventojai buityje susidarančias biologines atliekas mes į tam specialiai skirtas dėžes, esančias gyvenamojoje valdoje.
Marijampolės regione planuojama, kad atliekos bus atskirai surenkamos nuo 2024 m. liepos 1d.
Palangoje atliekos bus atskirai renkamos nuo balandžio, Šilutės savivaldybėje – nuo gegužės.
Telšių, Plungės ir Mažeikių savivaldybių gyventojams 5 litrų talpos kibirėliai maisto ir virtuvės atliekoms bei atmintinės, kaip tinkamai rūšiuoti, dalinti įvairių miesto švenčių bei mugių metu, tačiau surinkimo starto datos dar neskelbia.
„Komunikuojame su atsakingais specialistais savivaldybėse, kad būtų nurodyti konkretūs žmonės, darbuotojai, kurie galėtų atsakyti į gyventojams rūpimus klausimus, pavyzdžiui, kur stovi konkrečioms daugiabučių valdoms priskirti konteineriai, ir visiems būtų aišku, kaip šią pareigą turėsime atlikti“, - laidai „Atliekų kultūra“ kalbėjo Aplinkos ministerijos viceministrė Raminta Radavičienė.
Tikslas - vienas, būdai - skirtingi
Visoms savivaldybėms yra iškeltas vienodas uždavinys – 2024 metais rūšiuojamuoju būdu surinkti 65 proc. nuo viso susidariusio komunalinių atliekų kiekio.
Savivaldybėse bus renkamos augalinės kilmės maisto atliekos kartu su tam tikromis virtuvės atliekomis (lupenos, obuolių graužtukai, kavos tirščiai, sugedę vaisiai, panaudoti popieriniai rankšluosčiai, popieriniai kavos filtrai, panaudoti arbatos maišeliai).
Kol kas dar ne visos savivaldybės pasiruošusios priimti gyvūninės kilmės maisto atliekas (mėsos ir žuvų atliekos, jų kaulai, vėžiagyvių kiautai, pieno produktų atliekos), kadangi ne visi maisto atliekų apdorojimo įrenginiai yra pritaikyti apdoroti gyvūninės kilmės maisto atliekas. Išsamesnę informaciją apie tokių atliekų rūšiavimą konkrečioje savivaldybėje turi pateikti savivaldybės ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai.
Lietuvoje vienam gyventojui vidutiniškai priskiriama 141 kg maisto atliekų. 87 kg tokių atliekų susidaro namų ūkiuose, likusios – parduotuvėse, viešojo maitinimo įstaigose ir pan.
Iki šiol per metus buvo surenkama tik 7 000 tonų maisto atliekų. Planuojama, kad efektyviai rūšiuojant iš mišrių komunalinių atliekų srauto būtų galima atskirti dar apie 150 000 tonų maisto atliekų.
Atskirai surinktos maisto ir virtuvės atliekos pateks į mechaninio ir mechanino – biologinio apdorojimo įrenginius. Dalyje naujų įrenginių iš maisto ir virtuvės atliekų bus išgaunamos dujos, o likutinis substratas kompostuojamas, arba maisto atliekos iš karto bus kompostuojamos. Aplinkos ministerija skelbia, kad tokia maisto atliekų apdorojimo grandinė veiks Panevėžio, Utenos, Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės, Alytaus ir Telšių savivaldybėse.
Svarbiausia - pastangos ir kantrybė
Kodėl savivaldybės nepasirinko vieningos maisto atliekų rūšiavimo sistemos ir kurie pasirinkimai geriausi? Klausimų ir svarstymų laviną, pasipilančią dabar po pranešimais maisto atliekų rūšiavimo tema, VAATC direktorius Tomas Vaitkevičius vertina kaip neišvengiamą reakciją į pokyčius ir linki kolegoms iš visos Lietuvos kantrybės į juos atsakant.
„Visi būdai atskirai surinkti maisto atliekas yra geri, nepriklausomai nuo maišelio spalvos. Visur buvo ieškoma sprendimų, kurie labiausiai tiktų konkrečiai savivaldybei, priklausomai nuo jos dydžio ir infrastruktūros. Svarbiausia, kad žmonės pradėtų skirti maisto atliekas ir suprastų to prasmę.
Pavyzdžiui, vilniečius neramina klausimas, kodėl pasirinktas rūšiavimas į oranžinius maišelius, nors yra įrengtų konteinerių aikštelių su atskira sekcija maisto atliekoms?
Nepavargstame kartoti, kad atskiri konteineriai maisto atliekoms kol kas nėra prieinami visiems Vilniaus miesto gyventojams, be to, šiame etape pradėjus rinkti maisto atliekas per atskirtus konteinerius ženkliai išaugtų rinkliava už atliekų tvarkymą dėl papildomų atlekų surinkimo kaštų.
Prie atskirų maisto konteinerių naudojimo bus pereita ateityje, kai Vilniaus miesto gyventojai maisto atliekas rūšiuos aktyviai ir bus surenkami didesni maisto atliekų kiekiai. Dabar važiuoti atskirai šiukšliavežei, kad iš atskiro konteinerio ištrauktų kelių gyventojų sumestas ir nebūtinai kokybiškai išrūšiuotas maisto atliekas būtų nelogiška.
Rinkimas į atskirus maišelius nekeičia nei išmetimo vietos, nei vežimo krypties. Reikia tik tinkamai atskirti atliekas namuose. Nors atrodo paprasta, užtruks, kol dauguma susiformuos šį įprotį.
Tad palaukime, kol oranžiniai maišeliai ims dominuoti mišrių atliekų konteineriuose, o jų turinį stebintys specialistai patvirtins, kad gyventojai tinkamai skiria maisto ir ne maisto atliekas. Tuomet ieškosime sprendimų, kaip tobulinti sistemą“, - sako T. Vaitkevičius.