Spausdinti

Atliekų tvarkymo vadovas

Atliekų rūšiavimas - tai perdirbti tinkamų žaliavų atrinkimas. Paprasčiausia rūšiuoti popierių, stiklą, plastmasę. Tačiau ir kitos atliekos - pavojingos medžiagos, metalai, žaliosios, biodegraduojamosios, stambiagabaritinės ir kt. - gali būti perdirbtos arba panaudotos kaip energijos šaltinis. 

Gaminant daiktus iš antrinių žaliavų mažiau teršiama aplinka. Kuo daugiau naudojama antrinių žaliavų, tuo daugiau sutaupoma gamtinių išteklių. 

 

Stiklas

Į stiklui skirtus konteinerius reikia mesti:

  • butelius
  • stiklainius
  • stiklo duženas.

Svarbu! Butelius ir stiklainius reikia išplauti, nuimti kamščius ir jų žiedelius, pašalinti foliją. Į konteinerį negalima mesti porceliano ar keramikos šukių.

Stiklo atliekos gamtoje natūraliai suyra po 900 metų. Naujas stiklas yra gaminamas lydant smėlį, klintis ir sodą 1200-1500 C temperatūroje. Panaudojant stiklo atliekas sutaupoma šių medžiagų bei 35 procentai energijos.

Lietuvoje apie 9% komunalinių atliekų sudaro stiklas.

Popierius

Į popieriui skirtus konteinerius reikia mesti:

  • laikraščius
  • žurnalus ir kitus spaudinius
  • popierių
  • kartoną

Svarbu! Negalima mesti vienkartinių servetėlių, popierinių rankšluosčių, dėžučių nuo picos ar kitokių riebalais užterštų popieriaus pakuočių.

Pakuotės iš popieriaus pradėtos gaminti prieš daugelį šimtmečių. Pirmasis popierius buvo pagamintas Kinijoje. Tuo tarpu kartono bei gofruoto kartono pakuotės pradėtos gaminti iš makulatūros nuo XIX a.

Šiuo metu popierius gaminamas iš celiuliozės, kuri gaunama iš medienos (dažniausiai iš specialių spygliuočių plantacijų) arba perdirbant atliekas. Pavyzdžiui, Vokietijoje makulatūra yra labiausiai pakartotinai naudojama antrinė žaliava, nes iš jos pagaminama net 61 % naujo popieriaus.

Antrinis popierius - popieriaus perdirbimas - turi daug pranašumų prieš medieną ir celiuliozę: jis yra žymiai pigesnis, nes taupo energiją ir vandenį, sumažina atliekų kiekį, jo gamyboje nenaudojami jokie chemikalai, sustabdomas intensyvus medžių kirtimas.

Lietuva turi didžiules popieriaus ir kartono atliekų perdirbimo galimybes. Šalyje esantys kartono fabrikai galėtų perdirbti apie 40 tūkst. tonų popieriaus ir kartono atliekų per metus. Tačiau Lietuvoje surenkama tik 25 % šio kiekio, likusi dalis - importuojama.

Mūsų šalyje popierius ir kartonas sudaro apie 14 % visų komunalinių atliekų.

Kiekviena perdirbto popieriaus tona (popieriaus perdirbimas) išsaugo 17 medžių, 26 460 litrų vandens ir pakankamai energijos tam, kad 6 mėnesius būtų apšildytas normalaus dydžio namas.

Plastikas

Į plastmasei skirtus konteinerius reikia mesti:

  • plastikinius butelius
  • indus nuo padažų, aliejaus, šampūno
  • įvairią plastiko pakuotę

Svarbu! Metant į konteinerį plastikinius butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš kitos rūšies (neperdirbamo) plastiko. Buteliai nuo aliejaus ar padažų turėtų būti kuo švaresni.

Į konteinerį negalima mesti taros nuo organinių skiediklių, dezinfekcijos priemonių ir kitų pavojingų cheminių medžiagų.

Pirmoji permatoma pakuočių plėvelė buvo pagaminta iš natūralių medžiagų. Plastikų gamyba ir perdirbimas sparčiai ėmė vystytis pirmoje XX a. pusėje. Šiandien plastikas yra neatsiejama buities dalis ir yra naudojamas maisto produktams (duonai, daržovėms) pakuoti, cheminių, kosmetikos priemonių gamybai ir pan. Iš perdirbto plastiko gali būti gaminami indai, baldai, įvairiausios detalės, naudojamos buityje, statyboje, audžiami sintetiniai rūbai ir pan.

Lietuvoje apie 9% komunalinių atliekų sudaro plastmasė.

Panaudotos padangos

Padangų negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų.

Pagal nuo 2014 m. įsigaliojusias naujas Klaipėdos miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles gyventojai - vietinės rinkliavos mokėtojai - po 5 padangas kasmet gali atvežti ir nemokamai palikti į didžiųjų atliekų tvarkymo aikšteles Šiaurės pr. 30, Tilžės g. 66A, Plieno g. 13. Daugiau informacijos rasite čia.

Taip pat iš gyventojų naudotas padangas privalo nemokamai priimti atitinkamą naujų padangų kiekį pardavę prekybininkai ar serviso įmonė.

Nemokamai po 4 padangas per metus iš Klaipėdos miesto gyventojų priima bendrovė „Kuusakoski“ (Minijos g. 162, informacija telefonu 397040). Į šią bendrovę galima pristatyti ir daugiau padangų, tačiau jų priėmimas bus apmokestintas pagal bendrovės nustatytus įkainius.

Bendrovės „Toksika“ Klaipėdos filialas (Dumpių kaimas, Kaipėdos rajonas, tel. 241027) taip pat priima padangas neribotais kiekiais. Ši paslauga mokama.

KRATC primena, kad išmetantys padangas netinkamose vietose ne tik sukelia netvarką, bet ir švaisto klaipėdiečių mokesčius papildomam padangų surinkimui bei aplinkos tvarkymui. Visiems būtų naudingiau, jei padangų būtų atsikratoma laikantis nustatytos tvarkos.

Didžiosios atliekos

Didžiosios atliekos - nebereikalingi baldai, langų rėmai, durys ir kt.

Stambiąsias atliekas gyventojai turėtų atvežti į atliekų priėmimo aikšteles. Iš fizinių asmenų jos priimamos nemokamai.

Nuo 2014 metų pradžios Klaipėdos mieste didžiųjų atliekų NEGALIMA palikti prie komunalinių atliekų konteinerių!

Uostamiestyje didžiosios atliekos kartą per mėnesį dar surenkamos pastatant specialų laikiną didelės talpos konteinerį. Šių atliekų išvežimo grafikus Klaipėdoje ir Neringoje galima sužinoti nemokamu tel. 8 800 13344, arba pas teritoriją aptarnaujantį atliekų vežėją. 

Svarbu! Stambiagabaritines atliekas krauti į buitinių atliekų konteinerius, kaupti namo teritorijoje ar bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuose, rūsiuose) draudžiama. 

Pavojingos atliekos

Buityje susidarančios pavojingos atliekos:

  • galvaniniai elementai
  • akumuliatoriai
  • pasenę vaistai
  • buitinės chemijos produktai
  • lakų, dažų, skiediklių atliekos
  • cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė ir medžiagos
  • panaudoti tepalai
  • tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos
  • gyvsidabrio turinčios atliekos
  • naudotos padangos ir kitos pavojingos atliekos, atitinkančios pavojingų atliekų apibrėžimą

Buityje susidarančios pavojingas atliekas reikia nuvežti ir nemokamai palikti į atliekų tvarkymo aikšteles. Klaipėdoje jos yra Šiaurės pr. 30, Tilžės g. 66A, Plieno g. 13. Kitose Klaipėdos regiono savivaldybėse taip pat įrengtos analogiškos aikštelės - jų sąrašą rasite čia.

Pavojingos atliekos ten laikinai saugomos specialiose talpose, o vėliau perduodamos pavojingų atliekų tvarkytojams.

Buityje susidarančios pavojingos atliekos – itin taršus daiktas. Pvz.,  išpiltas 1 litras alyvos dešimtmečiams užteršia pusę hektaro žemės. O per metus Lietuvoje sunaudojama apie 22000 - 27000 tonų tepalų ir tepalinių alyvų. Tačiau tik apie 10 proc. šio kiekio yra surenkama ir sutvarkoma.

Alyvų atliekose galima rasti kone trečdalį Mendelejevo lentelės elementų: varis, cinkas, sunkieji metalai, chlorinti tirpikliai. Alyvoje esantys sunkieji metalai gali pažeisti nervų sistemą, inkstus, kai kurie jų sukelia vėžinius susirgimus. Pastarieji po truputį kaupiasi mūsų organizmuose, tad po kiekvieno kontakto su panaudota alyva, jų vis padaugėja. Todėl ir sveikatos problemos išryškėja ne iš karto, o po kurio laiko.

Netinkamai tvarkoma, panaudota alyva gali sukelti daug aplinkosauginių problemų. Vienintelis litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir padengti plėvele apie 1 ha vandens paviršiaus! Alyvai susimaišius su vandeniu susidaro emulsija, kuri lengvai pažeidžia vandens gyvūnų kvėpavimo organus, patekus į gruntą gali sutrikti augalų ir dirvožemio organizmų aprūpinimas deguonimi.

Kompostavimas

Kompostui tinkamos atliekos:

  • Buities atliekos:
    • Vaisių ir daržovių gabaliukai ir žievės
    • Kiaušinių lukštai
    • Arbatos pakeliai
    • Kavos tirščiai bei jų filtrai
    • Medžio pelenai ir anglys
    • Kartonas ir kiti popieriaus gaminiai, suplėšytas popierius,kiaušinių dėklai
    • Naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralūs pakratai
  • Sodo atliekos:
    • Augalų lapai
    • Nupjauta žolė
    • Jaunos piktžolės (be subrendusių sėklų)
    • Sena vazonų žemė
    • Triušių, vištų, arklių, karvių mėšlas
    • Smulkios šakos
    • Seni šiaudai ir šienas, daugiametės piktožolės, išrautos su šaknimis ir žemės grumstu, velėna

Kompostui nenaudojama:

  • Mėsa, žuvis
  • Riebalai, kaulai
  • Pieno produktai
  • Plastikinės arba sintetinės atliekos
  • Sergantys augalai
  • Šunų bei kačių fekalijos
  • Piktžolės, turinčios subrendusias sėklas
  • Skerdienos atliekos
  • Virtos daržovės
  • Sauskelnės
  • Laikraščiai, žurnalai

Individialių namų gyventojams suteikiami kompostavimo konteineriai. Taip pat gyventojai arba juridiniai asmenys Klaipėdos ir Neringos miestuose gali nemokamai užsisakyti laikiną didelį konteinerį žaliųjų atliekų (lapų, žolės, šakų) surinkimui. Kreipkitės tel. 8 800 13344.

Kas yra kompostas?

Kompostavimas yra procesas, kai gamta pati perdirba atliekas. Tai prižiūrimas organinių medžiagų skaidymas, kurį atlieka įvairūs mikroorganizmai ir bestuburiai, kaip antai erkės, šimtakojai, vabalai, auslindos, sliekai ir sraigės. Kitaip tariant, kompostas susidaro tada, kai bakterijos, grybai ir kiti bestuburiai minta organinėmis medžiagomis ir jas ardo.

Kompostavimas - tai augalų likučių, atliekų bei panaudotų medžiagų irimas, kurio metu susidaro puiki tamsi žemė. Tai būdas perdirbti mūsų atliekas ir svarbiausia – naudingai atsikratyti atliekų. Kompostavimas – tai natūralus procesas, vykstantis gamtoje: nukritę negrėbstomi lapai pūva ir tręšia dirvą. Pūdami lapai tartum vėl grįžta į žemę, iš kurios išaugo, kartu užbaigdami savaiminį irimo procesą ir pamaitindami medžius susidariusiomis maisto medžiagomis.

Pūdymo būdu galima perdirbti daugiau kaip 50 proc. buitinių atliekų. Dirvožemį, žolę, lapus ir kitas sodo atliekas, pvz., vaisių ir daržovių likučius, galima sukrauti į krūvą ir po kelerių metų, jeigu bus tinkamos sąlygos, jie pavirs geros kokybės kompostu. Gali būti, kad kurioje nors savivaldybėje yra centralizuota kompostavimo sistema maisto ir sodo atliekoms perdirbti. Daugelyje šalių vietos savivaldybės ar kitos organizacijos suteikia informaciją, kaip gaminti kompostą ir dažnai netgi skiria piniginę paramą specialaus dizaino atliekų dėžėms soduose įrengti.

Kompostas - nauda namų ūkiui

"Kam man tas dvokiantis ir vaizdą darkantis kaupas, kai atliekas galima deginti?" – pasvarsto dažnas namo savininkas. Ligų ir kenkėjų užpultus augalus ar jų dalis ne tik galima, bet ir būtina deginti, kad ligos ar parazitai toliau neplistų.

Tačiau deginti sveikų augalų atliekas, žolę, šiaudus ir šieną - neūkiška ir nenaudinga. Tai vėjais paleidžiami pinigai – juk organinės trąšos (mėšlas, įvairūs kompostai, durpės) ir jų atvežimas šiandien nemažai kainuoja. Intensyviai dirbama ir organika nepapildoma žemė išsieikvoja, joje smarkiai sumažėja humuso.

Humusas - labai svarbi dirvožemio dalis. Kai jo pakanka, žemė būna puri, derlinga, laidi orui ir vandeniui, trumpai tariant - sveika (lėčiau išsiplauna mineralinės medžiagos, greičiau suyra cheminės augalų apsaugos priemonės).

Kiekvienas žemės savininkas iš sodo ir daržo atliekų nesunkiai gali pasigaminti vertingo komposto. Kai atliekos sukraunamos į krūvą, kurioje pakankamai deguonies ir drėgmės bei tinkama temperatūra, veikiama mikroorganizmų žalioji masė yra. Pridėjus mineralinių trąšų, gaunamas vertingas kompostas, tinkantis gėlėms ir daržovėms auginti.

Smėlėtoje dirvoje kompostas veikia kaip kempinė, padėdamas vandeniui išsilaikyti dirvoje ir pasiekti augalo šaknis, tokiu būdu apsaugo šaknis nuo perdžiūvimo. Molingoje dirvoje kompostas suteikia žemei purumo ir laidumo, neleidžia nusistovėti vandeniui ir susidaryti plutai dirvos paviršiuje. Be to, žemė, kartu su kompostu, gauna ir naudingų mikrobų. Tie mikrobai sugeba paimti maistingas medžiagas iš mineralinės dirvos dalies ir perduoti jas augalams. Kompostas atšąla dvigubai greičiau ir tai dvigubai padidina rasos kiekį.

Sodininkui ar ūkininkui kompostas yra vertingas turtas. Jį galima naudoti vejose ir gėlių lysvėse, arba sumaišyti su augalams sodinti skirtomis žemėmis. Jos pagerina dirvožemio sandarą, padidina jo galimybes absorbuoti orą ir vandenį, mažina eroziją ir dirbtinių trąšų poreikį. Kompostas ypač naudingas ten, t.y. daugelyje Europos regionų, kur dirvožemyje yra mažai organinių medžiagų.

Kompostavimas - organinių atliekų pavertimas naudingomis medžiagomis - paplito visose šalyse, nes dirvožemis turi būti nuolat ir pakankamai tręšiamas. O gaminant kompostą dar kartu atsikratoma ir teršiančių aplinką atliekų.

Kompostuoti įpareigoja įstatymai

Kompostuoti biodegraduojamas atliekas mus įpareigoja ir teisiniai aktai. Savivaldybių teritorijoje susidarančios žaliosios organinės atliekos turi būti atskirtos iš bendro komunalinių atliekų srauto ir vežamos į kompostavimo aikštelę arba į biodegraduojančių atliekų tvarkymo įmonę.

Remiantis Sąvartynų direktyva 1999/31/EB Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane yra numatytos konkrečios užduotys tvarkant biodegraduojamas atliekas – periodiškai mažinti jų kiekius, šalinamus sąvartynuose. Plane numatyta, kad biodegraduojamųjų atliekų kiekis, šalinamas sąvartyne iki 2010 metų, turi būti sumažintas iki 75 proc., lyginant su 2000 m., iki 2013 m. – iki 50 proc., 2020 – turės siekti tik 35 proc. 2000 m. kiekio.

Bendrame atliekų sraute žaliųjų atliekų mažės tuomet, kai atliekos bus aktyviai kompostuojamos, bus įdiegta biodujų gamyba bei atliekų deginimas, išgaunant energiją. Plane numatyta, kad biodegraduojamosios atliekos turi būti naudojamos taikant šias technologijas: kompostavimą – neatidėliotinai, o biodujų gamybą ir atliekų deginimą išgaunat energiją – vėliau.

Kompostavimas namų ūkyje yra puikus biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo būdas, jis prilyginamas atliekų vengimui. Kaip ir atliekų vengimas, šis metodas padeda mažinti atliekų surinkimo bei šalinimo kaštus ir turi būti skatinamas. Kompostavimas yra veiksmingas metodas mažinant atliekų kiekius, todėl gali būti ir aplinkosauginės programos dalis.

Kaip gaminti kompostą?

Geriausia pradėti kompostuoti pavasarį arba vasaros pabaigoje - rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais.

Medžio šakos, pjuvenos ir žievė pūva lėtai, bet ir jas galima kompostuoti. Subertos storu sluoksniu kompostinės dugne jos pamažu pus, sugers skysčių perteklių ir bus puikus drenažas. Stambias šakas reikia sukapoti arba susmulkinti smulkintuvu. Kad atliekos irtų, krūvos viduje turi būti pakankamai drėgmės ir šilumos. Labai sausą ir karštą vasarą krūvą reikia keletą kartų palaistyti. Lietingą vasarą drėgmės čia bus per daug - įmaišoma sausų atliekų (lapų, šiaudų, durpių), arba perkasama, kad prieitų oro ir greičiau džiūtų (kompostines galima uždengti, kad neprilytų ir neišgaruotų drėgmė). Kai viduje pakyla temperatūra ir atliekos pradeda smarkiai irti, drėgmės savaime išsiskiria pakankamai.

Šviežias, drėgnas ir sausas atliekas geriausiai sluoksniuoti. Jeigu nupjovėte veją ir yra daug žolės, kraukite ją sluoksniais kartu su durpėmis arba šienu. Storesnis kaip 50 cm šviežios žolės sluoksnis kompostinėje sukris, suslūgs ir be oro pradės rūgti. Jeigu nenorite sluoksniuoti su durpėmis, padžiovinkite žolę dienelę kitą ir tik tuomet sukraukite į kompostinę, bet ne storesniu kaip 1 m sluoksniu. Atliekas galima sluoksniuoti ir su žeme. Ir dar - kompostą būtina dažnai perkasinėti, judinti, kad patektų deguonis. Geras kompostas turi kvepėti duona.

Nemeskite į kompostinę piktžolių su sėklomis, nes jų pribyrės į krūvos pakraščius, nesupus ir vėl užterš lysves. Paklokite jas plonu sluoksniu ant žemės ir sandariai užklokite skaidria polietileno plėvele. Sėklos gaus saulės ir šilumos smūgį, sušus ir praras daigumą. Po keleto savaičių (nelygu oras) piktžoles galėsite drąsiai sukrauti į kompostinę.

Jeigu turite vietos, statykite ne vieną, bet dvi arba tris kompostines. Tuomet nuolat turėsite vertingų organinių trąšų. Pirmąją kompostinę pradėsite krauti rudenį (šakos, lapai, pjuvenos, žievės) arba pavasarį ir krausite visą ateinančią vasarą. Kitą rudenį persijosite pirmąją krūvą, subrendusį kompostą supilsite į antrą kompostinę, pusiau supuvusį paliksite pūti toliau, o trečiojoje kompostinėje pradėsite krauti naują krūvą.

Kur ir kaip kompostuoti?

Kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje, geriau nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų. Nekaskite duobės, nes joje stovės vanduo, neprieis oras - augalų organinės atliekos ne pus, o rūgs ir dvoks. Atliekas galima krauti tiesiog į krūvą arba į kompostinę. Paprasčiausia aptverti numatytą plotelį tinkline tvora, kad krūva vėdintųsi, bet nevirstų į šonus. Mažuose sklypeliuose, kai komposto krūvos neįmanoma paslėpti, tinka medinės arba plastikinės kompostinės. Medinę kompostinę be dugno nesunku pasigaminti patiems.

Kompostuoti rekomenduojama:
  • ant žemės paruoštoje vietoje
  • specialiuose konteineriuose

Kompostuojant ant žemės, rekomenduojama lygioje vietoje paruošti aikštelę, (5,5 x 1,5 m), kurioje tilptų 3 krūvos (kiekviena 1,5 x 1,5 m, su 50 cm tarpais). Pirmaisiais metais ruošiama viena rūva, antrais - antra, trečiais - trečia. Ruošiant trečią, pirmoji jau tinkama naudoti.

Kompostuojant ant žemės, kompostas ilgiau bręsta (1-2 metus), sunkiau palaikyti tvarką.

Kompostuoti specialiuose konteineriuose yra patogiau, nes užimama mažiau vietos, greičiau pakyla kompostuojamoms medžiagoms irti reikalinga temperatūra, geriau išsilaiko drėgmė ir kompostas greičiau subręsta ( iki 1 metų ). Be to, tokius konteinerius lengviau prižiūrėti ir palaikyti tvarką. Galima kompostuoti konteineriuose, galima tiesiog formuoti komposto krūvas, pilant atliekas ant žemės, galima daryti iš lentų dėžes.

  • Vieno ar dviejų konteinerių sistema. Paprasčiausias būdas - supilti viską į krūvą. Bet jei atliekų daug - vienos dėžės bus mažai, reikės naudoti dvi. Kai viena krūva pasiekia metro aukštį, pilame antrąją. Komposto krūva pildoma palaipsniui, pirmiausia susikompostuoja apatinis sluoksnis, todėl jį reikia permesti į kitą vietą. Nesusikompostavęs viršutinis sluoksnis atsidurs naujos krūvos apačioje, o apatinį bus galima greičiausiai naudoti.
  • Dviejų ar trijų konteinerių sistema. Šios sistemos pranašumas yra tas, jog užpildžius viena dėžę, jos turinį galima išversti į kitą, tokiu būdu pravėdinama krūva ir šviežios atliekos atsiduria dugne. Kiti naudoja trijų konteinerių sistemą. Viename iš jų visada būna gatavo komposto. Pripildžius pirmą, jis išverčiamas į antrą vidurinį ir pildomas vėl pirmas, o kai jis pilnas, tada iš viduriniojo išverčiamas į trečią, o pirmas - į vidurinį.
  • Sukamoji kompostavimo sistema. Šis kompostavino būdas brangus, bet greitas. Sukamajame konteineryje kompostas paruošiamas per tris savaites. Pripildomas konteineris beveik pilnas, kartu dedama žolių ir sudrėkintos žemės, visa tai kasdien maišoma ir vėdinanama. Svarbu konteinerio neperpildyti, kad būtų galima maišyti. Kol viena partija kompostuojama, kaupiama antra. Tokiame komposte laikosi aukšta temperatūra, nes konteineris izoliuotas, o viduje veikia aktyvūs mikrobai.
  • Tranšėjinis kompostavimas. Tai geras būdas sodininkams, kurie turi vietos ir nenori triūsti prie konteinerių ar krūvų. Virtuvės atliekos paprastai užkasamos 20 cm gylyje ir paliekamos porai mėnesių, tada toje vietoje sodinami augalai. Tuo metu organinės atliekos būna supuvusios ir augalų šaknys tai greitai pajunta. Jei yra daug atliekų ir jomis norima atsikratyti iš karto, (pavyzdžiui, medžių lapų), jos išsklaidomos po visą sodo sklypą ir supūdomos užkasant dirvoje. Tai geriausia daryti vėlų rudenį, kai visi lapai jau nukritę.
  • Sliekai - kompostuotojai. Tai puikus būdas atsikratyti maisto atliekų. Tokia sistema, turint sandarų konteinerį, gali būti įrengiama net pastato viduje. Konteineriai yra sandarūs, uždengti dangčiu, tik paliktos skylutės ventiliacijai bei drenažui. Į konteinerį prileidžiama raudonųjų arba mėšlo sliekų. Aukštos kokybės kompostas pagaminamas per vieną vasarą. Sliekus dėti į kompostą tikrai verta, jau vien dėl to, kad jie gerai panaikina puvėsių kvapą. Kalifornijos sliekų galima įsigyti žvejų parduotuvėse arba sodininkų mugėse.

Kas yra svarbu gerai komposto kokybei

1. Temperatūra ir vėdinimas

Numatytoje kompostavimo vietoje ant pagrindo paklojamas augalinės kilmės medžiagų (piktžolių, popieriaus, šakelių) 15-20 cm sluoksnis arba padedama plytų. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir drenažą komposto krūvoje.

Norint paruošti gerą kompostą, būtina palaikyti bent 50° C temperatūrą. Esant tokiai temperatūrai sunyksta piktžolių sėklos. Taip pat būtina, kad į komposto krūvą patektų daugiau deguonies. Todėl reikia dažniau ją maišyti, kraunant per daug nespausti. Kita vertus, nederėtų krauti per laisvai, nes jis išdžius.

Pakilus komposto krūvoje temperatūrai per 70° C, sumažėja komposte esančių maistingų medžiagų kiekis. Kad taip neatsitiktų, reikia kompostą laistyti arba maišyti arba vartyti.

Jei temperatūra krūvoje nekyla, gali būti, jog ten yra per sausa arba per daug drėgmės. Jei yra per sausa, kompostą reikia palaistyti. Jei per drėgna, pavartyti, pridėti sausesnių medžiagų.

Drėgmė komposto krūvoje turi būti 50-60% . Kompostuojama medžiaga turi būti panaši į išspaustą kempinę - ji nėra sausa, bet iš jos neišspausi daugiau vandens. Tokia drėgmė turi būti palaikoma visą laiką.

Temperatūra, pasiekusi aukščiausią laipsnį, per kitas 4-5 savaites mažėja. Šiuo laikotarpiu patartina kompostą apvartyti, kad jis prisisotintų deguonies, kuris skatina augalinių medžiagų irimą. Kai temperatūra nustoja kilti, kompostą reikia palikti dar dviems mėnesiams, kad viskas perpūtų.

2. Papildomas tręšimas

Lapų ir žolės komposte pakanka azoto, bet trūksta fosforo ir kalio. Todėl papildomai galima įdėti šių elementų turinčių medžiagų.

3. Sijojimas

Subrendęs kompostas sijojamas per retą tinklą (angos 1-2,5 cm), kad atsiskirtų šakelės, akmenukai ir kitos priemaišos. Visos atsijotos tinkamos priemaišos gali būti panaudotos kitam kompostui ruošti.

4. Apsauga nuo kenkėjų

Siekiant apsaugoti kompostą nuo ligų užkrato, būtina sunaikinti (geriausia sudeginti) ligotas ir kenkėjų pažeistas atliekas ir naudoti visiškai perpuvusį kompostą. Nevisiškai supuvęs kompostas privilioja šimtakojus, kurie vėliau padarys žalos grauždami vaisius ir daržoves.

5. Kompostas kvepia mišku

Kompostą galima paskleisti tiesiog dirvos paviršiuje ar įkasti į dirvą, taip pat galima naudoti kambarinėms gėlėms auginti. Subrendęs kompostas vienalytis, tamsus ir kvepia mišku. Jeigu kompostas bekvapis, tai jis yra negyvas.

Šaltiniai:

  1. Waste management in the Baltic States, Baltic Environmental Forum, April 2004. ISBN Nr. 9984-9714-5-7
  2. Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas

Nerūšiuotos komunalinės atliekos

Nerūšiuotos komunalinės atliekos - tai komunalinės atliekos, nuo kurių atskirtos antrinės žaliavos.

Beveik pusę namų ūkyje susidarančių komunalinių atliekų sudaro virtuvės atliekos. Lietuvoje apie 42% komunalinių atliekų sudaro biodegraduojamosios (virtuvės) atliekos. Šias virtuvės atliekas reikėtų mesti į atskirą konteinerį, nes jos taip pat gali būti perdirbamos.

Biodegraduojamosios komunalinės atliekos - bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu: žaliosios atliekos, netinkamas perdirbti popieriaus ir kartono atliekos, skystos ir kietos maisto produktų atliekos, susidarančios gaminant, realizuojant, vartojant maistą ir pan.

Šalyje kasmet susidaro apie 1 mln. tonų komunalinių atliekų. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose kiekvienam gyventojui tenka apie 350-400 kg atliekų, mažesniuose miestuose - apie 220 kg, kaimo vietovėse - apie 70 kg vienam gyventojui per metus.