ES projektai

 https://www.interregeurope.eu/minev 

KRATC dalyvaus dar viename tarptautiniame projekte

MINEV – tarpregioninės programos Interreg Europe projektas, finansuojamas Europos Sąjungos, skirtas tobulinti žiedinės ekonomikos politiką, dalintis patirtimi mažinant atliekų susidarymą masiniuose renginiuose.

Projektas vienija 6 valstybių partnerius:

Krokuvos savivaldybė (Lenkija);

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (Lietuva);

Bolonijos miestas (Italija);

Centrinės Makedonijos regionas (Graikija);

Asociacija atsakinga už tvarų išteklių valdymą miestuose ir regionuose (ACR+) (Belgija);

Malagos komunalinių paslaugų tarnyba LIMASAM (Ispanija).

Ketverius metus, 2023-2027 m., projekto partneriai keisis patirtimi ir idėjomis, kaip suvaldyti atliekų srautus, siekti aukštesnės rūšiavimo kokybės, keisti žmonių vartojimo įpročius.

Masinių renginių įtaka išteklių vartojimui nekelia jokių abejonių.Todėl būtina galvoti, ką reiktų padaryti, jog renginiai taptų tvaresni. Praktikoje vienas aktualiausių klausimų yra atliekų susidarymas ir jų tvarkymas.Regioninės ir vietos administracijos vis labiau rūpinasi ir įsipareigoja, kad jų  teritorijose organizuojami masiniai renginiai būtų ekologiškesni.To turėtų siekti ir organizatoriai, ir renginiuose dalyvaujantys atlikėjai, prekybininkai, ir renginių dalyviai.

MINEV tikslas – padėti regioninėms ir vietos administracijoms spręsti ir plėtoti atliekų mažinimą dideliuose renginiuose įgyvendinant žiedinės ekonomikos, atliekų tvarkymo ir klimato neutralumo politiką. Siekdamos šio tikslo projekto MINEV metu vietos ir regionų administracijos iš visos Europos keisis gerąja patirtimi ir jų teritorijose galiojančiomis politinėmis priemonėmis, kurios leidžia sumažinti atliekų kiekį dideliuose renginiuose. Jiems padės patariamasis partneris, kuris padės optimizuoti keitimosi patirtimi procesą. Komunikacijos požiūriu dideli renginiai yra išskirtinė galimybė įtraukti organizatorius, dalyvius ir visą visuomenę į tvarumo kultūrą, atsižvelgiant į šių renginių projekcinį pajėgumą. Skirtingai nuo ankstesnių projektų, suteikusių patirties šioje srityje, MINEV yra vienintelis, skirtas politikos patobulinimams, susijusiems su atliekų mažinimu masiniuose renginiuose.

2023 07 23

Jūros šventėje 2023 – pirmasis MINEV projektas

Klaipėdoje kasmet rengiama „Jūros šventė“ yra didžiausia vasaros fiesta Lietuvoje, per tris dienas į uostamiestį sutraukianti apie pusę milijono lankytojų, per 800 prekybininkų, daugybę menininkų, gatvės muzikantų, artistų.

Kitaip sakant, kelias dienas Klaipėdoje po mugės alėjas ir renginiuose siaučia kone tris kartus daugiau žmonių, nei čia gyvena nuolat.

Kaip mums pavyksta suvaldyti išaugusius atliekų srautus? Ar rūšiavimo sistema „neužlūžta“?

Šventės renginiai daugiausia vyksta senamiestyje ir centrinėje miesto dalyje. Tad čia pastatome papildomus konteinerius.  O 800 mugės prekiautojų išdaliname papildomus rūšiavimo maišus.

Atėję pasiimti leidimo prekybai, jie iš KRATC darbuotojų gauna talpius plastikinius maišus popieriaus ir pakuotės atliekoms. Prekybininkai informuojami, kad kiekvieną rytą, prieš prekybos pradžią, per mugės alėją važiuos KRATC automobilis ir į jį bus galima išmesti savo pakuotes – daugiausia plastiko plėvelę ir kartono dėžes nuo prekių. Taip papildomai surinkdami pakuotes, kurias ankstesniais metais prekybininkai mesdavo į bendrus konteinerius, mes surenkame švarią pakuotę ir išvengiame konteinerių perpildymo dieną vykstančių renginių metu, kai dėl žmonių gausos atliekas surenkantis transportas negali įvažiuoti.

Galerija

2023 08 26

MINEV idėjos – „Tvarumo laboratorijos“ dalyviams  

Lietuvos jūrų muziejaus su partneriais trečius metus organizuoja renginį „Tvarumo laboratorija“ į kurį sukviečia su aplinkos apsauga, tvarumo idėjomis, pakartotiniu naudojimu, perdirbimu susijusias bendroves, organizacijas, privačius asmenis iš visos Lietuvos.

Paskutinį vasaros savaitgalį (2023 08 26) „Tvarumo laboratorija“ vyko Klaipėdos miesto populiariausiame pajūrio paplūdimyje, Melnragėje.  KRATC atstovai garbingai bendraminčių kompanijai pristatė MIVEV projekto idėjas. Jumoristinėje viktorinoje kolegos turėjo pasiūlyti idėjas ar pateikti teisingus atsakymus už kuriuos gavo ekologiškus prizus.

Pavyzdžiui, vienas iš viktorinos  klausimų: kur reikia dėti atliekas, kad Baltijos pajūris būtų švaresnis. Atsakymų variantai:

1. Užkasti į smėlį.
2. Išmesti į pliaže esančias šiukšliadėžes.
3. Parsinešti ir išmesti į kiemuose esančius konteinerius.

Pabandykite atspėti

Galerija

2023 08 30

KRATC subūrė MINEV projekto socialinius partnerius

2023 rugpjūčio 30 . įvyko KRATC į MINEV projektą pakviestų socialinių partnerių susipažinimas.

Projekte semtis patirties, pasidalinti idėjomis ir įžvalgomis sutiko Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus specialistai, Klaipėdos universiteto profesorius dr. Ramūnas Povilanskas, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovas Artūras Pužas, VšĮ „Jūros šventė“ atstovas Robertas Petraitis.

Pasak KRATC direktorės Romos Budrienės, socialinių partnerių ratas dar gali plėstis, įtraukiant daugiau suinteresuotų partnerių. O pirmajame susitikime pristatyti KRATC jau įvykdytos akcijos, partneriai supažindinti su projekto tikslais ir artimiausiais renginiais, pasidalinta įspūdžiais iš pirmojo MINEV projekto dalyvių susitikimo Malagoje (Ispanija).

• Programa
• Pranešimas 1
• Pranešimas 2

2024 02 21

MINEV projekto socialiniai partneriai apžvelgė dar vieną KRATC projektą

2024 02 21 įvyko KRATC į MINEV projektą pakviestų socialinių partnerių antras susitikimas.

Projekte semtis patirties, pasidalinti idėjomis ir įžvalgomis sutiko Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vadovė Rasa Jievaitienė, Klaipėdos universiteto profesorius dr. Ramūnas Povilanskas, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) atstovas Artūras Pužas, VšĮ „Klaipėdos šventės“ atstovas Robertas Petraitis.

Susirinkimo metu daugiausiai dėmesio buvo skirta ekologiškiems puodeliams, kuriais galima pakeisti masiniuose renginiuose naudojamus vienkartinius gėrimų indus.

Kalėdų ir Naujųjų metų švenčių laukimas daugelyje pasaulio miestų tampa ilgai trunkančia švente, kur vyksta prekyba, teikiamos maitinimo paslaugos. Klaipėda – ne išimtis. Pagrindinėje senamiesčio Teatro aikštėje 2023-ųjų gruodžio pradžioje įrengta čiuožykla, pastatyti maisto prekybos paviljonai, įžiebta Kalėdų eglė. Daugiau ne mėnesį veikiančios šventinės pramogos ir renginiai sutraukė dešimtis tūkstančių lankytojų. Retas iš lankytojų nesivaišino čia pat parduodama kava ar arbata, karštu vynu ar kakava. O pasekmė - keliasdešimt tūkstančių vienkartinių puodelių atliekų.

Numatydama šią situaciją KRATC šventės organizatoriams ir renginio vietoje dirbantiems prekybininkams pasiūlė eksperimentą: nupirko ir nemokamai suteikė virš 1200 ekologiškų puodelių. Tai iš kietos maistinės tešlos pagaminti 220 mg talpos puodeliai, kuriuos galima valgyti ir tuo pačiu jie tinka karštų ir šaltų gėrimų vartojimui. O jei indas nesuvalgomas, jis, patekęs į atliekų tvarkymo sistemą, lengvai suyra kaip ir visos biologiškai skaidžios atliekos. 

Vienas iš socialinių partnerių, minėtus kalėdinius renginius organizavusios VšĮ „Klaipėdos šventės“ atstovas Robertas Petraitis, patikino, kad buvo nustebinti ne tik pirkėjai, bet ir prekybininkai, kurie netgi buvo pasiryžę padengti dalį puodelių įsigijimo išlaidų. O bendromis KRATC ir VšĮ „Klaipėdos šventės“ pastangomis vykdyta ekologiškų puodelių reklaminė kampanija sukėlė tikrą pirkėjų ažiotažą: daugelis prašė karštus gėrimus pilti būtent į valgomus puodelius. Matant, kad jų atsargos sparčiai tirpsta, šventės koordinatoriai rekomendavo prekybininkams į šiuos puodelius pilstyti tik kakavą, kurią dažniausiai tėveliai pirkdavo mažiesiems renginio lankytojams.

MINEV projekto socialiniai partneriai rekomendavo KRATC šią priemonę naudoti ir ateityje, remiant kitus miesto masinius renginius.

Pristatymas

2024 07 25

Waste Management Experts from 5 European Countries to Attend the Sea Festival

Is it possible to organize a multi-day festival with numerous events and hundreds of thousands of visitors without leaving behind heaps of garbage, unnecessary decorations, and without polluting the environment? So far, the answer is no, but environmentally conscious people and institutions are pondering how to at least reduce the impact of mass celebrations on the environment.

While many visitors of this year’s Sea Festival will be enjoying themselves, attending concerts, tasting street food, and buying souvenirs at the fair, a group of environmental experts from Italy, Greece, Poland, Spain, and Belgium will be observing the hustle and bustle from a different perspective. Their common goal is to share insights and experiences to make mass events more sustainable and to reduce waste.

Participants of MINEV, an Interreg Europe interregional program project, will visit Lithuania for the first time, specifically Klaipėda, where the country’s largest traditional summer fiesta takes place. One of the partners of this EU-funded project is the Klaipėda Regional Waste Management Center (KRATC), which, together with social partners including environmental specialists from the Klaipėda City Municipality Administration, Klaipėda University professor Dr. Ramūnas Povilanskas, representatives from the Environmental Projects Management Agency of the Ministry of Environment of the Republic of Lithuania, and VšĮ “Klaipėdos šventės” will present their initiatives, plans, and ideas to manage waste flows, achieve higher sorting quality, and change people’s consumption habits.

“The progressive European community is increasingly concerned with and committed to making mass events organized in their territories more eco-friendly. This should be the aim of organizers, performers, vendors, and event participants alike. KRATC has been raising and testing various sustainability ideas even before joining the MINEV project. We will share our accumulated experience with the project partners. On the other hand, it will be interesting and meaningful to hear our colleagues' insights,” said Roma Budrienė, director of KRATC.

One of KRATC’s initiatives that will continue for the third year is the free distribution of paper shopping bags to fair vendors, encouraging them to reduce or entirely abandon plastic bags. Vendors are also given large bags to separately collect paper and plastic packaging waste.

“We place additional containers for mixed waste in the fair area, but for many years we’ve noticed that vendors throw their packaging into them. Festival visitors throw food waste there, so the contaminated packaging is no longer suitable for recycling, and the containers become overfilled. Therefore, for the third year, we are inviting Sea Festival vendors to take separate bags to collect plastic and cardboard packaging. KRATC then collects the packaging with a small truck and hands it over to recyclers,” explained R. Budrienė.

Another way to reduce the amount of non-recyclable waste is to avoid beverage packaging. According to environmentalists, neither single-use coffee cups nor the still-used single-use plastic mugs are recyclable and cause significant environmental pollution. As seen by project participants in several EU countries, reusable plastic mugs are used at mass events, and a deposit is refunded upon their return. Incidentally, such a system will also apply in Lithuania next year – it has already been legalized by the Seimas. Hot drinks can also be served in edible cups baked from dough. In one of the dining areas, KRATC will offer guests of the Sea Festival to try such cups.

The MINEV project will run for four years, from 2023 to 2027. Project partners travel to a different country each year to observe their colleagues' experiences, share ideas, and propose sustainability solutions to regional or city administrators.

More information: https://www.interregeurope.eu/minev

2024 07 31

MINEV ekspertus Jūros šventė nustebino renginių gausa ir švara

Šiemetinę Jūros šventę aplankė ir stebėjo aplinkosaugos specialistai iš įvairių Europos valstybių: Ispanijos, Italijos, Graikijos, Lenkijos Belgijos. Tai MINEV – tarpregioninės programos Interreg Europe - projekto dalyviai, panašių vizitų skirtingose šalyse metu ieškantys sprendimų, kaip masines šventes paversti švaresnėmis, sugeneruoti mažiau atliekų arba jų išvis išvengti.

Ankstesnių susitikimų metu MINEV dalyviai analizavo, kaip auto lenktynių Formulė 1 etapo organizatoriams Italijoje sekasi tvarkytis su masiniu sirgalių antplūdžiu ir jų paliekamomis šiukšlėmis, kaip Ispanijos Malagos konferencijų centrai, lankytojus be perstojo priimantys visus metus, stengiasi tvariai perdirbti reklaminių stendų likučius į suvenyrus. O šiemet aplinkosaugininkai liepos 25–27 dienomis Klaipėdoje susirinko į konferenciją, kuri sutapo su Jūros švente. Tuo pačiu partneriams atsirado galimybė iš arti pamatyti ir įvertinti klaipėdiečių patirtį organizuojant didžiausią Lietuvoje vasaros renginį.

MINEV dalyvius priėmęs vienas iš projekto dalyvių Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC), kartu su socialiniais partneriais: Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos aplinkosaugos specialistais, Klaipėdos universiteto profesoriumi dr. Ramūnu Povilansku ir VšĮ „Klaipėdos šventės“ atstovais stengėsi svečiams parodyti ne tik šventės užkulisius, bet ir supažindinti su Lietuvos uostamiestyje ne vienerius metus puoselėjamomis ekologinėmis inciatyvomis.

„Daugiau nei dešimtmetį vedame edukacines ekologijos pamokas mažiesiems ir suaugusiems. Skatiname ir suteikiame galimybę rūšiuoti į Jūros šventės mugę atvykstantiems prekybininkams. Kviečiame atsisakyti vienkartinių indų, todėl šiemet maitinimo paslaugas šventėje teikusiems prekybininkams dalinome valgomus puodelius, kurie net ir numesti ne vietoje ištirpsta ir nesukelia gamtai jokios žalos. Be to svečiams aprodėme savo bendraminčių – Lietuvos jūrų muziejaus – ekologinės edukacijos erdves, ruoniukų reabilitacijos centrą. Atrodytų tai tik smulkmenos, bet būtent keitimasis ekologinėmis idėjomis, naujų formų ir priemonių ieškojimas, leidžia tikėtis proveržio išsaugant švarų pasaulį ateities kartoms“, - pasakojo Ramunė Šličienė, KRATC direktorės pavaduotoja.

Visos MINEV ekspertų pastabos ir rekomendacijos klaipėdiečiams dar bus išsakytos projekto dalyvių pasitarimuose, tačiau jau viešnagės metu svečiai stebėjosi puikia klaipėdiečių organizacija.

„Jūsų šventė neįtikėtinai švari. Kaip Jums taip pavyksta?“, - klausė Marisa Sebastian, tarptautinio MINEV projekto koordinatorė iš Ispanijos.

Ją nustebino tvarkingai atliekas surenkantys Jūros šventės maitintojai ir prekybininkai, po masinių naktinių renginių operatyviai išvalomos teritorijos.

„Kadangi Lietuva kitąmet uždraus vienkartinio plastiko indų naudojimą renginiuose, būtų smalsu vėl atvykti į Klaipėdą ir pasižiūrėti, kaip jums seksis susitvarkyti su nauju iššūkiu“, - sakė Ernestas Kovacs‘as, šį MINEV projektą administruojančios kompanijos ACR+ atstovas.

2024 08 22

MINEV projekto socialiniai partneriai susipažino su pasaulinių masinių renginių tvarumo idėjomis

Besibaigiant vasarai KRATC subūrė MINEV projekto (Atliekų susidarymo mažinimas masinių renginių metu) socialinius partnerius į susitikimą, skirtą tvariai žiedinės ekonomikos plėtrai Europos Sąjungoje.

Projekto socialinis partneris prof. Ramūnas Povilanskas pristatė atliktą studiją - Atliekų mažinimo masinių renginių metu Lietuvoje ir ES šalių miestuose (dydžiu panašiuose į Klaipėdą ir/ar uostų) gerųjų praktikų paieška, analizė ir rekomendacijų pateikimas Klaipėdos mieste organizuojant didelius renginius.

Pavyzdžiai ir asmeninės pranešėjo įžvalgos iš Glastonbury festivalio Anglijoje, Hurricane Rock festivalio (Vokietija), Montreux džiazo festivalio ir kitų Europoje bei visame pasaulyje žinomų masinių renginių pažėrė naujų idėjų susitikimo klausytojams.

Prelegentas priminė, jog KRATC, kaip MINEV projekto dalyvis, turės paruošti veiksmų planą, kuris yra pagrindinis kiekvieno Interreg Europe projekto 1-osios dalies rezultatas.

Povilansko teigimu, savivaldybės ir kiti masinių renginių organizatoriai yra įsitikinę, kad sutvarkyti masiniuose renginiuose išaugusius atliekų kiekius įmonės gali iš savo biudžeto, bet tai – netiesa. Tad pasirengimas masinio renginio atliekų tvarkymui yra gera proga rengti pasiūlymus ES Struktūrinių fondų lėšoms „žiedinės ekonomikos“ priemonių ir inovacijų diegimui.

Pranešimas

2024 11 29

Krokuvos susitikime pristatyta tvarių žygių organizatorių "Trenkturas" patirtis

Lapkričio mėnesį Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) ir VšĮ „Klaipėdos šventės“ atstovai svečiavosi pas MINEV partnerius Krokuvoje (Lenkija), kur vyko projekto „Atliekų susidarymo mažinimas masinių renginių metu“ (MINEV Waste Minimization in Large Events) rudeninė sesija.

Klaipėdiečiai kolegoms iš visos Europos pristatė masinių žygių organizatorių "Trenkturas“ patirtį. Ši kompanija organizuoja solo ir masinius žygius, aplinkosaugines akcijas Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje.    

„Trenkturo“ komanda yra tvarumo pavyzdys, kaip organizuojant masinius žygius ne tik nepalikti šiukšlių, bet dar ir surinkti svetimas.

Žygio starte keliautojams  išdalinami maišeliai atliekoms surinkti, o finiše stovi konteineriai atliekų rūšiavimui.

„Trenkturo“  žygiuose - jokių vienkartinių indų. Už 1 euro užstatą galite išsinuomoti daugkartinius indus žygio pradžioje ir grąžinti jam pasibaigus.

Nereikalingi ir vandens buteliukai – žygeiviai kviečiami pasiimti daugkartinio naudojimo gertuves, termosus, o geriamo vandens atsargas nuolat galite pasipildyti „Trenkturo“ stotelėse.

Žaismingos dekoracijos - personažai, išdėlioti kelionės maršrute, žygeiviams primena, jog dera nepalikti atliekų.

Ir, žinoma, „Trenkturo“ žygeiviai nenaudoja jokių popierinių žemėlapių ir skrajučių: visa informacija pateikiama telefone. Taip kiekviename žingsnyje diegiamas tvarumas ir aukščiausia atliekų kultūra.

Pristatymas

Projektas „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“ Nr. 05.2.1-APVA-R-008-31-0005 (finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir KRATC lėšomis)

Remiantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisiniais reikalavimais, iki 2023 m. gruodžio 31 d. turi būti užtikrinta, kad biologiškai skaidžios atliekos, tarp jų ir maisto, būtų surenkamos atskirai arba atskiriamos ir perdirbamos ten, kur jos susidaro.
Numatoma, jog Klaipėdos regiono savivaldybėms įdiegus atskirą maisto atliekų surinkimą visuose miestuose, ypač tuose, kur vyrauja daugiabučiai namai ir maisto atliekos bus surenkamos bendro naudojimo konteineriais, maisto atliekos gali būti smarkiai užterštos įvairiomis priemaišomis, todėl šių priemaišų atskyrimui reikalinga speciali technika/ įranga. Tik neužterštos maisto atliekos gali būti naudojamos tolimesniam perdirbimui, ypač biodujų ir tręšimo produktų gamybai.
Šiuo metu Klaipėdos regione į deginimo įrenginius patenka maisto atliekos, esančios mišrių komunalinių atliekų sraute, kurios galėtų būti perdirbtos, išgaunant tiek maistinius/medžiaginius, tiek energetinius išteklius. KRATC šiai dienai neturi techninių galimybių paruošti maisto atliekas perdirbimui ir perdirbti maisto atliekų taip, kad būtų pilnai laikomasi atliekų tvarkymo saugos ir maisto atliekų higienizavimo reikalavimų.
Vykdomo projekto tikslas – sukurti maisto atliekų apdorojimo – paruošimo tolimesniam perdirbimui infrastruktūrą Klaipėdos regione.
Projekto uždavinys – sukurti iš gyventojų rūšiuojamuoju būdu surenkamų maisto atliekų apdorojimo infrastruktūrą Klaipėdos regione ir informuoti gyventojus maisto atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais.
Įgyvendinus projektą, numatoma, kad bus pasiekti tokie rezultatai:
1. Įrengta maisto atliekų apdorojimo infrastruktūra Klaipėdos RATC;
2. Sukurti maisto atliekų apdorojimo pajėgumai – ne mažesni kaip 6 673 t/metus.
Projekto tikslinė grupė – Klaipėdos miesto, Palangos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Šilutės rajono ir Neringos gyventojai. Išplėtotos infrastruktūros valdymą ir priežiūrą savo lėšomis vykdys KRATC.
Projekto įgyvendinimas ir jo metu įgyta patirtis sudarys sąlygas tęsti į komunalinių atliekų tvarkymo, rūšiuojamojo atliekų surinkimo ir atliekų  paruošimo naudoti pakartotinai bei paruošimo perdirbimui infrastruktūros kokybės gerinimą orientuotas veiklas, įgyvendinti naujus šio tipo infrastruktūros projektus.
Įgyvendinus šį investicijų projektą KRATC veikla nesikeis ir toliau vykdys pavestas Klaipėdos miesto bei Neringos savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo administratoriaus funkcijas, eksploatuos Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą, taip pat galės planuoti tolesnius investicijų projektus.

2024 m. sausio mėn. projekto finansavimo intensyvumas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis padidintas iki 85 proc., o KRATC lėšos projekte sumažintos iki 15 proc.

2023 m. vykdant projekto veiklas buvo pastatytas pastatas ir jame sumontuota maisto atliekas apdorosianti įranga. 2024 m. sausio mėn. užbaigti paskutiniai statybos dabai. Iki 2024 m. kovo mėn. pabaigos numatoma atlikti pastato statybos užbaigimo procedūrą, numatytą Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 bei įregistruoti pastatą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

Šio projekto tikslas – pagerinti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą sukuriant ir rekonstruojant komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrą. Įgyvendinant projektą Klaipėdos mieste, Neringoje, Skuodo bei Kretingos rajonuose kelerius metus  įrengtos 58 naujos požeminės, 284 pusiau požeminės, 18 mišrios ir 123 antžeminės konteinerių aikštelės. Klaipėdos, Kretingos ir Skuodo individualių namų gyventojams taip pat nemokamai buvo išdalinta keli tūkstančiai kompostinių žaliųjų atliekų rūšiavimui ir žaliųjų atliekų surinkimui skirtų konteinerių. Klaipėdos miesto individualių namų gyventojams išdalinti maisto atliekoms skirti kibirėliai ir konteineriai.

Konteinerių atnaujinimo projektu buvo siekiama atliekų surinkimo vietas padaryti kuo patogesnes, tad dešimtmečiais naudoti stumdomi konteineriai pakeisti stacionariomis konteinerių aikštelėmis su 4-6 konteineriais, skirtais komunalinių atliekų ir stiklo, popieriaus, plastiko pakuotėms bei jų atliekoms surinkti, o Klaipėdos mieste ir maisto atliekoms skirtais konteineriais.

Gyventojai šiuos pokyčius jau įvertino – pastebimai pagausėjo išrūšiuojamų atliekų kiekiai. Be to, naujosios konteinerių aikštelės yra vizualiai patrauklesnės, saugesnės. Pavyzdžiui, naujieji pusiau požeminiai ir požeminiai konteineriai yra talpesni už anksčiau naudotus stumdomus, tad sutaupoma kiemų erdvė. Antra, pagerėjo gyvenimo kokybė - įrengiant aikšteles išlaikomi reikalingi atstumai nuo gyvenamųjų namų, vaikų žaidimų aikštelių ir kitų objektų. Vežėjams tapo kur kas paprasčiau tokius konteinerius aptarnauti, o dėl jų įrengimo specifikos konteinerių nestumdo ir neišvarto vėjas, išvengiama incidentų su gyventojų turtu. Iš naujųjų konteinerių sudėtinga ištraukti jau įmestas atliekas, jos tapo neprieinamos paukščiams ar gyvūnams, tad gyvenamoji aplinka tapo gerokai tvarkingesnė ir patrauklesnė.

Projektas finansuotas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.2.1-APVA-R-008 priemonę „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ Sanglaudos fondo, KRATC ir savivaldybių biudžeto lėšomis.

Bendra visų savivaldybių projekto išlaidų suma 7,157 mln. Eur, iš jų 5,928 mln. Eur skyrė ES Sanglaudos fondas.

NAUJAS ŽINGSNIS TVARAUS ATLIEKŲ PERDIRBIMO LINK 2020-01-31 Daugeliui žmonių atrodo, jog gamtos ištekliai ir jos resursai – neišsemiami, bet retas, kuris pagalvoja apie tai, kiek žalos padaro netinkamai į aplinką pašalintos atliekos ir neregėtu greičiu eikvojami ištekliai. Europa įvairiais būdais stengiasi didinti žmonių informuotumą ir paspartinti jų įžengimą į pakartotinio panaudojimo epochą. Atliekų tvarkymo programos dažnai pirmumą teikia rūšiavimo skatinimui, nors didesnis dėmesys turėtų būti teikiamas jų vengimui t. y. pakartotiniam naudojimui. Atsižvelgdamas į tai, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras jungiasi prie tarptautinio projekto 2 LIFE, kuris padeda skatinti pakartotinį atliekų naudojimą į pagalbą pasitelkiant viešąją politiką. KRATC yra septynių Klaipėdos apskrities savivaldybių bendra įmonė, kurias vienija vienas bendras tikslas – kurti ir vystyti ES aplinkosaugos standartus atitinkančią atliekų tvarkymo sistemą Klaipėdos rajone. Atliekų tvarkymas yra išskirtinai svarbus, kadangi jame dalyvauja praktiškai kiekvienas iš mūsų – visi esame vartotojai, kasdien sukuriantys ir generuojantys įvairiausias atliekų rūšis. Nereikalingų daiktų išmetimas ne visuomet yra vienintelis ir geriausias sprendimas. Labai svarbu pirmiausia kelti klausimą – kaip galime šį daiktą prikelti antram gyvenimui ir džiaugtis pakartotiniu panaudojimu. Pirmas dalykas, ką reikėtų padaryti – neskubėti, nes dažnu atveju tam tikras senas produktas gali duoti daug daugiau naudos nei mums atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pakartotinis atliekų panaudojimas yra vienas iš efektyviausių ir naudingiausių jų tvarkymo būdų. Puikiais pavyzdžiais galėtų būti senų drabužių persiuvimas, technikos prietaisų ar baldų detalių panaudojimas kitų produktų remontui. Šiandien masiškas netinkamas daugkartinio naudojimo prekių perdirbimas ar net paprasčiausias jų kaupimas vietiniuose sąvartynuose vis dar yra didelė ir aktuali problema. Dėl to pagrindiniai jungimosi prie 2 LIFE projekto tikslai yra siekti naujos infrastruktūros plėtros, skirtos pakartotiniam naudojimui. Didžiausias šio projekto prioritetas yra sumažinti susidarančių atliekų kiekį bei skatinti jų pakartotinį naudojimą. Šiuo atveju esminis dalykas – pradėti nuo savęs, savo namų, darbovietės, gyvenvietės ir pan. Tik taip galime pakeisti požiūrį ir prisidėti prie atliekų mažėjimo, taupesnio išteklių naudojimo bei aplinkos taršos mažinimo. Projektą finansuoja Interreg ir Lietuvos Respublika. 

SMART WASTE – rūšiuok išmaniai 2019-12-27 SMART WASTE – išmanus projektas, kuriame Klaipėdos regiono atliekų centras (toliau KRATC) dalyvauja su partneriais iš Italijos, Bulgarijos, Olandijos bei Danijos. Projekto tikslas teikti pasiūlymus valstybių partnerių institucijoms, kurios atsakingos už regioninių dokumentų rengimą, bei atsakingas politines institucijas. Pagrindinis dalyvavimo šiame projekte tikslas – papildyti dabar veikiančias KRATC ir tuo pačiu Klaipėdos regiono mechaninio rūšiavimo sistemas naujais elementais. KRATC direktorius Šarūnas Reikalas teigia, kad Lietuvoje taikoma mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo technika, t.y. visos mišrios komunalinės atliekos išrūšiuojamos, po rūšiavimo išrinktos antrinės žaliavos perdirbamos, degiosios atliekos – sudeginamos, o biologiškai skaidžios – kompostuojamos, gaminant dujas ir elektros energiją. Po atliekų rūšiavimo lieka tik nedidelė dalis, kuri vadinama inertine frakcija (atliekos kurios nedega ir/ar yra užterštos antrinių žaliavų likučiais) ir yra deponuojama sąvartyne. Mūsų tikslas, sako KRATC direktorius Šarūnas Reikalas, kad neliktų jokių deponuojamų atliekų ir pasiektume vadinamąjį „Zero Landfield“ („Nulis šalinamų atliekų“), o tikslas – numatyti, rasti ir pasiūlyti tokius sprendimus, kurie leistų perdirbti inertinę frakciją, pagaminant produktą, tinkamą panaudojimui. Taip pat svarbi dar viena tema – 2D frakcijos (ypač plastiko pakuočių), gautos iš Mechaninio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginio (kuri šiuo metu nukeliauja į degiųjų atliekų frakciją), perdirbimas ir antrinis panaudojimas. Kartu su šalimis partneriais rengsime susitikimus, darbo grupes, dalinsimės sukaupta patirtimi, diskutuosime ir ieškosime sprendimų, kurie leistų šalių vyriausybėms priimti reikiamus sprendimus formuojančius atliekų tvarkymo politiką ir taip padėtų išsaugoti mūsų Žaliąją planetą švarią ateities kartoms. Projekto metu bus vykdoma aktyvi komunikacijos kampanija, renginiai, susitikimai su įvairių socialinių grupių atstovais, aktyvios diskusijos, vadinamieji „work group“. Projektą finansuoja INTERREG ir Lietuvos Respublika.

Bendras lėšų poreikis Klaipėdos regioninio sąvartyno III sekcijos įrengimui 1 759 827,90 Eur. Projekto įgyvendinimo laikotarpis 2018–2022 m.

2008 m. buvo baigtas Klaipėdos regioninio sąvartyno pirmo etapo įrengimas ir pastatytos bei pradėtos eksploatuoti sąvartyno I ir II sekcijos. Šių sekcijų likutinė talpa 2021 m. pabaigoje buvo apie 55 000 t, todėl buvo būtina įrengti likusią III sekciją, kurios planuojama talpa apie 1 mln. t atliekų.

2018 m. gegužės mėn. buvo pasirašyta sutartis dėl Klaipėdos regioninio sąvartyno II statybos etapo–trečios sekcijos įrengimo, techninio projekto parengimo. 2019 m. gruodžio 17 d. parengtas kitos paskirties inžinerinio statinio (Klaipėdos regiono nepavojingų atliekų sąvartyno III sekcija), statybos techninis projektas ir pateiktas ekspertizei atlikti. 2021 m. gegužės mėn. gautas Klaipėdos regiono nepavojingų atliekų sąvartyno III sekcijos statybos leidimas ir įvyko viešųjų pirkimų konkursas rangovui parinkti. Sutartis su rangovu pasirašyta 2021 m. rugpjūčio mėn., planuota rangos darbų atlikimo pabaiga ­ 2022 m. kovo mėn.

2021 m. buvo atlikta apie 63 proc. rangos darbų. Darbai buvo tęsiami 2022 m., tačiau dėl blogų meteorologinių sąlygų (lietaus) ir prasidėjusio karo, vėlavo filtrato siurblinės tiekimas, todėl rangos darbų sutartis buvo pratęsta iki 2022 m. gegužės mėn.  Iki nurodyto termino Klaipėdos regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno III sekcijos statybos darbai buvo baigti. Objektas priduotas Valstybinei komisijai 2022 m. birželio 22 d., VĮ Registrų centre įregistruotas tik 2022 m. rugpjūčio mėn., nes buvo atliekami sklypo kadastrinių matavimų darbai.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) įgyvendina projektą „Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ (Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-005), kurio tikslas – išplėsti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą Klaipėdos regione, kad būtų vykdomos Europos Sąjungos nustatytos atliekų tvarkymo užduotys bei norint įgyvendinti Lietuvos Respublikos Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plane nustatytus reikalavimus. Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir KRATC lėšomis. Bendra projekto vertė 34 mln. 399 tūkst. litų be PVM. Projektas įgyvendinamas nuo 2010 metų birželio 11 dienos, numatoma pabaiga – 2015 m. lapkritį.

Projektas „Klaipėdos regiono senų sąvartynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikštelių įrengimas“ (projekto nr. VP3-3.2-AM-01-V-01-019) .
Yra vienas iš svarbiausių modernios infrastruktūros kūrimo darbų Klaipėdos regione, numatytų valstybinėje atliekų tvarkymo sistemos reformoje. Šio projekto kaina – daugiau kaip 18 mln. litų. Darbai finansuojami iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo (apie 15 mln. litų), valstybės biudžeto (apie 0,3 mln. litų) bei KRATC lėšomis (daugiau kaip 3 mln. litų). Darbus atlieka viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi uždaroji akcinė bendrovė „Projektų centras“, techninę priežiūrą atlieka M&S Umweltprojekt GmbH. Vykdant šį projektą Klaipėdos regione planuojama įrengti 10 stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių ir 7 kompostavimo aikšteles. Į didelių gabaritų aikšteles gyventojais galės atvežti ir nemokamai palikti buitinės elektros bei elektroninės įrangos atliekas, naudotas padangas, nebereikalingus tekstilės gaminius, dienos šviesos lempas, tepalus, baldus, mišrios statybos ir griovimo atliekas ir kita. Į kompostavimo aikšteles gyventojai ir rajono įmonės galės pristatyti žaliąsias atliekas – nupjautą žolę, medžių lapus ar nugenėtas šakas. Didžiųjų atliekų priėmimo aikštelės Klaipėdos mieste veikia nuo 2013 m. rudens. Likusiose regiono savivaldybėse didžiųjų atliekų ir kompostavimo aikštelėmis gyventojai galės naudotis 2014 metais.

Klaipėdos regione bus statomos didžiųjų atliekų ir kompostavimo aikštelės
2012 07 20 Vakarų Lietuvoje toliau kuriama naujos atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūra. Ateinančiais metais Klaipėdos regiono gyventojai nebenaudojamus buitinius prietaisus, senus baldus ir nereikalingus namų apyvokos daiktus galės nemokamai palikti tam tikslui skirtose aikštelėse. Stambiagabaričių atliekų aikštelių įrengimo darbai vyks Klaipėdos mieste, Kretingos, Palangos, Gargždų, Šilutės, Skuodo rajonuose bei Neringoje. Iš viso regione planuojama įrengti 10 tokių stambiagabaričių atliekų aikštelių ir 7 kompostavimo aikšteles. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės Klaipėdos mieste bus įrengtos: Tilžės g. 66A, prie Plieno g., prie Šiaurės prospekto. Klaipėdos rajone, Gargžduose, aikštelė atsiras Geležinkelio pylimo gatvėje. Didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės bus įrengtos: Nidos-Smiltynės pl. 12, Neringoje; Joskaudų kaime, Kretingos rajone; Rumšų kaime, Šilutės rajone; Ankštakių kaime, Kretingos rajone; Puodkalių kaime, Skuodo rajone; Vėžaičių kaime, Klaipėdos rajone. Į kompostavimo aikšteles bus galima atgabenti ir nemokamai atiduoti žaliąsias atliekas – nupjautą žolę, lapus, medžių šakas. Projektą vykdančio UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktoriaus pavaduotojo Rimanto Gedrimo teigimu, jei viskas vyks sklandžiai, per šiuos metus rangovai turėtų spėti įrengti aikšteles visose savivaldybėse išskyrus Neringą, nes norint pajūrio zonoje esančioje savivaldybėje pradėti statybos darbus reikia atlikti daugiau derinimo procedūrų. Planuojama, kad didžiųjų atliekų ir kompostavimo aikštelėmis gyventojai galės naudotis nuo 2013 metų vasaros pradžios. Projektas „Klaipėdos regiono senų sąvartynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikštelių įrengimas“ (projekto nr. VP3-3.2-AM-01-V-01-019) yra vienas iš svarbiausių modernios infrastruktūros kūrimo darbų Klaipėdos regione, numatytų valstybinėje atliekų tvarkymo sistemos reformoje. Šio projekto kaina – daugiau kaip 18 mln. litų. Darbai finansuojami iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo (apie 15 mln. litų), valstybės biudžeto (apie 0,3 mln. litų) bei KRATC lėšomis (daugiau kaip 3 mln. litų). Darbus atlieka viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi uždaroji akcinė bendrovė „Projektų centras“, techninę priežiūrą atlieka M&S Umweltprojekt GmbH. Daugiau informacijos apie vykdomą projektą tel. 8 46 300108 suteiks Rimantas Gedrimas, KRATC direktoriaus pavaduotojas.

Klaipėdos regione taršių sąvartynų nebėra 2012 08 30
Vykdant valstybinę atliekų tvarkymo sistemos reformą Vakarų Lietuvoje nebeliko didžiulių aplinkos ir kraštovaizdžio taršos židinių – Klaipėdos regione uždaryti visi 7 seni sąvartynai: Glaudėnų, esantis Kalotėje, Kiškėnų (Klaipėdos raj. savivaldybė), Joskaudų (Palanga), Puodkalių (Skuodo raj.), Ankštakių (Kretingos raj.), Rumšų (Šilutės raj.), ir Neringos miesto. Kaip pasakojo projektą vykdančio UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro KRATC direktoriaus pavaduotojas Rimantas Gedrimas, visi sąvartynai buvo rekultyvuoti iki 2011 metų pabaigos. Uždarymo darbai kainavo 30,877 mln. litų. Išskyrus Šilutės rajono Rumšų sąvartyną, kurio rekultivacija buvo finansuojama tik iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, kitų 6 sąvartynų rekultivacijai panaudotos ES, KRATC ir Lietuvos Vyriausybės lėšos. Buvusių sąvartynų vietose suformuoti kaupai, kurie uždengti lietaus vandeniui nelaidžiu sluoksniu. Atliekų kalnai nulyginti, sutvirtinti molingo grunto, žvyro bei juodžemio sluoksniais, apsodinti žole, o aplink sąvartynus nutiesti drenažiniai vamzdžiai filtrato surinkimui. „Visos 7 teritorijos yra prižiūrimos – šienaujama žolė, atliekami monitoringo darbai, siekiant nustatyti buvusių sąvartynų skleidžiamą taršą. Mes ir toliau prižiūrėsime bei administruosime uždarytus Klaipėdos regiono sąvartynus. Atliekos pūva dešimtmečiais ir iš atliekų kalnų nuolat išsiskiria taršūs skysčiai, kuriuos reikia surinkti bei išvežti į valymo įrenginius“, – pasakojo R. Gedrimas. Anot jo, rekultivuojamų sąvartynų nauda – akivaizdi. Jie nebeterš aplinkos, negadins kraštovaizdžio. Aplinkinių sklypų savininkai nuolat kentėdavo nuo vėjo blaškomų popieriaus, plastiko atliekų. Dabar ir ši problema išspręsta. „Kaip panaudoti šias teritorijas – dar nėra nuspręsta. Pagal įstatymus, vykdyti monitoringo programas galima iki 30 metų. Kitose šalyse ant tokių kalvų yra statomos saulės baterijos, vėjo jėgainės, nes jokia kita veikla negalima. Mūsų bendrovė taip pat siekia į uždarytus sąvartynus pritraukti žaliosios energetikos vystytojus. Pavyzdžiui, Glaudėnų sąvartyne jau veikia jėgainė iš pūvančių atliekų dujų gaminanti elektros energiją“, – sakė R. Gedrimas. Senų sąvartynų ir užterštų teritorijų tvarkymas Klaipėdos regione prasidėjo 2007 metais. Pirmasis žaliuojančiu kalnu paverstas Glaudėnų (Kalotės) sąvartynas. Taip pat aplink rajoninius miestelius mažomis kalvelėmis arba žaliuojančiomis pievomis virto buvę vietiniai šiukšlynai. Prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje buvo apie 600 taršių sąvartynų ir nelegalių šiukšlynų, vykdant ES direktyvas dabar šalyje liko tik 10 regioninių moderniai įrengtų sąvartynų. Daugiau informacijos apie vykdomą projektą tel. 8 46 300108 suteiks Rimantas Gedrimas, KRATC direktoriaus pavaduotojas.

Klaipėdoje statomos didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės 2012 09 26
Šį rudenį Klaipėdos mieste pradėtos statyti stambiagabaričių atliekų aikštelės. Iki metų pabaigos tokios aikštelės turėtų būti įrengtos trijose uostamiesčio vietose – Tilžės g. 66A, prie Plieno gatvės, ir prie Šiaurės prospekto. Planuojama, kad klaipėdiečiai aikštelėmis galės naudotis jau kitąmet. Kaip pasakojo projektą vykdančio UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktoriaus pavaduotojas Rimantas Gedrimas, šių aikštelių statybos nėra technologiškai sudėtingos ir neužtruks. „Klaipėdoje jau vyksta darbai visose trijose numatytose didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Labiausiai pasistūmėta Tilžės gatvėje. Jei nebus netikėtumų, iki žiemos uostamiestyje statybos darbus baigsime“, – sakė R.Gedrimas. Kitose Klaipėdos regiono savivaldybėse aikštelių statybas planuojama pradėti spalio mėnesį. Šiuo metu vyksta statybos leidimų išdavimo procedūros. Iš viso regione planuojama įrengti 10 stambiagabaričių atliekų aikštelių ir 7 kompostavimo aikšteles. Į didelių gabaritų aikšteles gyventojais galės atvežti ir nemokamai palikti buitinės elektros bei elektroninės įrangos atliekas, naudotas padangas, nebereikalingus tekstilės gaminius, dienos šviesos lempas, tepalus, baldus, mišrios statybos ir griovimo atliekas ir kita. Į kompostavimo aikšteles gyventojai ir rajono įmonės galės pristatyti žaliąsias atliekas – nupjautą žolę, medžių lapus ar nugenėtas šakas. Planuojama, kad didžiųjų atliekų ir kompostavimo aikštelėmis gyventojai galės naudotis nuo 2013 metų vasaros pradžios. Projektas „Klaipėdos regiono senų sąvartynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikštelių įrengimas“ (projekto nr. VP3-3.2-AM-01-V-01-019) yra vienas iš svarbiausių modernios infrastruktūros kūrimo darbų Klaipėdos regione, numatytų valstybinėje atliekų tvarkymo sistemos reformoje. Šio projekto kaina – daugiau kaip 18 mln. litų. Darbai finansuojami iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo  (apie 15 mln. litų), valstybės biudžeto (apie 0,3 mln. litų) bei KRATC lėšomis (daugiau kaip 3 mln. litų). Darbus atlieka viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi uždaroji akcinė bendrovė „Projektų centras“, techninę priežiūrą atlieka M&S Umweltprojekt GmbH. Daugiau informacijos apie vykdomą projektą tel. 8 46 300108 suteiks Rimantas Gedrimas, KRATC direktoriaus pavaduotojas.