Kur dėti nebereikalingus rūbus
Nebereikalingi rūbai, užuolaidos ir kitos tekstilės atliekos Lietuvoje turi būti rūšiuojamos. Tekstilė, panašiai kaip ir plastikas, gamtoje suyra lėtai, o kai kurios audinių rūšys, pavyzdžiui, sintetiniai pluoštai, ir visai nesuyra. Tad tekstilės surinkimo ir perdirbimo problema ne ką mažesnė, nei kitų plastiko ar pavojingų buities atliekų.
Lietuvoje tekstilės atliekų surinkimas yra komplikuotas: savivaldybės privalo užtikrinti, kad jų valdomose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose atliekos būtų rūšiuojamos jų susidarymo vietose, bet tekstilės atliekų surinkimą savo lėšomis turi organizuoti privačios atliekas tvarkančios įmonės.
Šiuo metu Klaipėdos gyventojams sudarytos bent keturios galimybės tvarkingai atsikratyti nebenešiojamų drabužių ar tekstilės gaminių.
Šias atliekas neribotais kiekiais priima Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) didžiųjų atliekų aikštelės (Plieno g. 13, Tilžės g. 66A, Šiaurės per. 30).
Nebereikalingus tvarkingus rūbus priima ir globojamiems žmonėms tolimesniam naudojimui išdalina religinės bendruomenės, Caritas organizacijos.
Prekybos tinklo „H&M” parduotuvė Klaipėdoje taip pat priima nebereikalingus rūbus ir naujiems pirkiniams suteikia nuolaidas.
Tekstilės surinkimo konteineriai stovi ir Klaipėdos daugiabučių namų kiemuose. Juos aptarnauja ir prižiūri privati bendrovė, kurios kontaktai nurodyti ant konteinerių.
Kur galima sužinoti išrūšiuojamų atliekų statistiką?
KRATC nuolatos sulaukia klausimų apie atliekų rūšiavimą: ar klaipėdiečiai rūšiuoja gerai, kokių atliekų surenkama daugiausia ir panašiai. Kadangi KRATC atsako tik už komunalinių atliekų surinkimą, o antrines, pavojingas, statybines ir kitas įvairias atliekas tvarko kiti subjektai, visą statistiką kaupia ir apibendrina valstybės institucija – Aplinkos apsaugos agentūra.
Jos tinklapyje galima rasti išsamią informaciją apie išrūšiuotų ir sutvarkytų atliekų kiekius.
Kaip gauti atliekų rūšiavimo priemones?
Klaipėdos miesto individualaus namo gyventojas nori rūšiuoti antrines žaliavas ir klausia, kaip tai galėtų padaryti, nes arti namų nėra bendrų rūšiavimo konteinerių („varpelių“).
Pagal Lietuvoje nustatytą tvarką už antrinių žaliavų surinkimą yra atsakingos Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) ir „Žaliasis taškas“, kurie turi šalies gyventojus ir įmones aprūpinti rūšiavimo priemonėmis. Šį procesą Klaipėdoje koordinuoja KRATC ir mieste dirbantys atliekų surinkėjai.
Kreipkitės į Jūsų teritoriją aptarnaujantį vežėją arba KRATC kokybės inspektorių tel. 8 800 13344 darbo valandomis, ir Jums bus suteikta informacija, kaip galima rūšiuoti atliekas arba kada numatoma suteikti individualius rūšiavimo konteinerius.
Kaip rūšiuojamos atliekos Dumpių gamykloje
2015 metais Klaipėdos RATC pradėjo eksploatuoti modernią atliekų rūšiavimo gamyklą šalia Dumpių regionio sąvartyno. Kaip ji veikia galite pažiūrėti čia
Ar galima gauti papildomą konteinerį komunalinėms atliekoms individualiose valdose?
Papildomas komunalinių atliekų surinkimo konteineris pastatomas išskirtiniu atveju, suderinus aplinkybes su KRATC kokybės inspektoriais ir vežėju.
Nui 2016 m. visi Klaipėdos miesto individualių valdų gyventojai yra aprūpinti pakuočių atliekų rūšiavimo priemonėmis – konteineriais stiklo, plastiko, kartono, metalo pakuočių rūšiavimui. Trūkstant rūšiavimo konteinerių, kreipkitės tiesiai į vežėją.
Ką daryti, jei atliekų konteineris apgadino automobilį?
Klaipėdoje pučiant stipriam vėjui kiemuose sustatyti komunalinių konteineriai kartais atsitrenkia į šalia pastatytus automobilius. Pastebėjęs apgadintą transporto priemonę gyventojas turėtų užfiksuoti apgadinimo faktą ir aplinkybes bei apie tai pranešti konteinerio savininkams. Klaipėdos mieste dauguma konteinerių priklauso atliekų vežėjams. Vežėjų bendrovės yra apsidraudusios nuo incidentų civilinės atsakomybės draudimu, tad įvykus draudiminiam įvykiui yra galimybė atlyginti patirtus nuostolius. Kam priklauso konteineris dažniausiai nurodoma informaciniame lipduke ant konteinerio.
Kur mieste dėti žaliąsias atliekas?
Klaipėdos miesto savivaldybė yra patvirtinusi tvarką, kaip fiziniai, juridiniai asmenys ir viešųjų erdvių tvarkytojai turi atsikratyti lapais bei kitomis žaliosiomis atliekomis (kitos regiono savivaldybės gali būti nustačiusios kitokią šių atliekų surinkimo tvarką – teiraukitės informacijos savo savivaldybėje).
Taisyklėse nustatyta, kad atliekų turėtojai po medžių, krūmų kirtimo ar genėjimo susidariusias žaliąsias atliekas turi susmulkinti ne ilgesnėmis nei 1 metro dalimis. Sugrėbtus medžių ir krūmų lapus privaloma sudėti į maišus (pageidautina – žalios spalvos) ir palikti prie konteinerių.
Individualių namų gyventijai žaliųjų atliekų ir biologiškai skaidžių neapdorotų maisto atliekų rūšiavimui gali gauti kontenerį. Jį užsisakyti galima tel. (8 46) 39 07 81 arba elektroniniu paštu violeta.zubaite@kratc.lt.
Žaliosios atliekos mieste surenkamos apvažiavimo būdu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pageidautina, kad žaliosios atliekos būtų perduodamos atliekų surinkėjams šių atliekų surinkimo dieną arba tvarkingai padedamos iš vakaro prie mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių.
Klaipėdos miesto gyventojai žaliąsias atliekas gali pristatyti į Glaudėnų žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę. Šios atliekos priimamos nemokamai.
Susikaupus didesniam žaliųjų atliekų kiekiui atliekų turėtojas turi paprašyti KRATC arba jo teritoriją aptarnaujančio vežėjo laikinai pastatyti specialų konteinerį šioms atliekoms surinkti. Šie konteineriai pastatomi ir ištuštinami nemokamai. Konteinerio užsakovas atsako, kad į žaliųjų atliekų konteinerį nebūtų primesta kitų, kompostavimui netinkamų, atliekų.
Atliekų turėtojai – individualių namų savininkai – žaliąsias atliekas taip pat gali kompostuoti savo teritorijoje. Nemokamą kompostinę suteikia KRATC.
Klaipėdiečiams, kurie iš KRATC yra gavę kompostinę panaudai po 2012 m. sausio 1 dienos, papildomos kompostinės nesuteikiamos.
Iš Klaipėdos miesto atliekų surinkėjai žaliąsias atliekas išveža į kompostavimo aikštelę Glaudėnuose, kur jos yra pūdomos ir paverčiamos derlingu kompostu. Į šią aikštelę žaliąsias atliekas gali pristatyti ir kiti fiziniai bei juridiniais asmenys iš viso Klaipėdos regiono.
Daugiau informacijos tel. 8 800 13344.
Kur dėti naudotas padangas?
Klaipėdos miesto ir viso regiono gyventojai naudotas padangas gali atvežti ir NEMOKAMAI atiduoti į didžiųjų atliekų priėmimo aikšteles. Aikštelių adresus rasite čia.
Padangų negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius ar palikti šalia jų.
Klaipėdos regiono savivaldybėse padangų priėmimo kiekiai gali skirtis.
Pagal Klaipėdos miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisykles gyventojai – vietinės rinkliavos mokėtojai – kasmet aikštelėse gali palikti po 5 lengvųjų automobilių padangas ne didesnes kaip 118 cm.
Taip pat iš gyventojų naudotas padangas privalo nemokamai priimti atitinkamą naujų padangų kiekį pardavę prekybininkai ar serviso įmonė.
Bendrovės „Toksika“ Klaipėdos filialas (Dumpių kaimas, Kaipėdos rajonas, tel. (8 46) 24 10 27) taip pat priima padangas neribotais kiekiais. Ši paslauga mokama.
KRATC primena, kad išmetantys padangas netinkamose vietose ne tik sukelia netvarką, bet ir švaisto mokesčius papildomam padangų surinkimui bei aplinkos tvarkymui. Visiems būtų naudingiau, jei padangų būtų atsikratoma laikantis nustatytos tvarkos.
Kur pranešti apie neišvežtas atliekas?
Komunalinės atliekos Klaipėdos ir Neringos miestuose yra išvežamos pagal iš anksto suderintus grafikus. Šį darbą atlieka konkurso būdu parinkti atliekų tvarkytojai.
Jus aptarnaujančio atliekų tvarkytojo kontaktiniai duomenys yra nurodomi ant komunalinių atliekų konteinerio. Paskambinkite ant konteinerio lipduko nurodytu telefono numeriu ir sužinosite tiksliausią informaciją apie atliekų išvežimą. Taip pat atliekų vežimo grafikai skelbiami mūsų ir vežėjų interneto svetainėse.
Jei atliekos nebuvo išvežtos laiku arba paslauga suteikta nekokybiškai, praneškite KRATC kokybės inspektoriams telefonu 846 390781 kasdien darbo valandomis arba elektroniniu paštu ricardas.lukauskas@kratc.lt, violeta.zubaite@kratc.lt. Taip pat šiais kontaktais galite siųsti pastabas ir pasiūlymus dėl atliekų tvarkymo Klaipėdoje bei Neringoje.
Kodėl išrūšiuotos atliekos verčiamos į vieną mašiną?
Klaipėdiečiai kreipėsi į KRATC su klausimu, kodėl į skirtingus konteinerius jų išrūšiuotos antrinės žaliavos išvežant vėl sumaišomos – suverčiamos į vieną mašiną.
Iš tikro jos nėra sumaišomos. Antrines žaliavas išvežančios mašinos yra padalintos į dvi arba tris sekcijas. Pavyzdžiui, dviejų sekcijų mašinose (1 paveikslėlis) į vieną skyrių sukraunamos plastiko, o į kitą – popieriaus atliekos. Trijų sekcijų mašinose (2 paveikslėlis) gali būti surenkamos ne tik antrinės žaliavos, bet ir mišrios komunalinės atliekos. Jos tarpusavyje nesusimaišo. Kadangi į klaipėdiečių gatves ar kiemus kelis kartus nereikia važiuoti skirtingoms mašinoms, taupomas kuras, laikas, mažinama aplinkos tarša, tausojamos gatvių dangos.
2 sekcijų mašina
3 sekcijų mašina
Bute gyvenu vienas, tačiau gavau kelis mokėjimo pranešimus dėl rinkliavos. Kodėl?
Rengdamas mokėjimo pranešimus KRATC remiasi VĮ „Registro centras“ duomenų bazėmis. Kadangi nekilnojamojo turto rinka yra dinamiška, ne visada pateikti duomenys atitinka realią situaciją. Pasikeitus aplinkybėms dėl nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, butas padalintas keliems paveldėtojams, mirė buto savininkas, butas parduodamas ir pan., apie pasikeitimus reikia pranešti telefonu arba el. paštu KRATC Vietinės rinkliavos administravimo skyriui, kad būtų patikslinti duomenys, o vietinė rinkliava perskaičiuota.
Vietinė rinkliava už atliekas – kas tai?
Nuo 2008 metų vidurio visoje Klaipėdos apskrityje pakeista mokėjimo tvarka už atliekų surinkimą bei tvarkymą. Buvusius kasmėnesinius gyventojų atsiskaitymus namų valdoms, bendrijoms ar tiesiogines sutartis su atliekų vežėjais pakeitė vietinė rinkliava.
Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti tam tikra nustatyta tvarka.
Iš rinkliavos apmokamas ne tik atliekų surinkimas, bet visas ekologiškos atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas ir išlaikymas: gamtos neteršiančių sąvartynų statyba, senų sąvartynų uždarymas, pavojingų atliekų surinkimas, rūšiavimas ir dar daugybė su atliekų sektoriumi susijusių darbų. Tad mokėdami rinkliavą Jūs mokate už švaresnę aplinką prie namų, tyresnį vandenį, grynesnį orą.
Kur patenka surinkta rinkliava? Kodėl ją renka KRATC?
Septynios Klaipėdos apskrities savivaldybės įkurė bendrą įmonę KRATC, kuri kuria naują atliekų tvarkymo sistemą regione.
Dvi savivaldybės – Klaipėdos ir Neringos miestų – koncesijos sutartimis KRATC patikėjo administratoriaus darbą: surinkti vietinę rinkliavą ir prižiūrėti atliekų tvarkymą šių savivaldybių teritorijose. Kitos apskrities savivaldybės rinkliavą administruoja pačios arba yra patikėjusios šią funkciją kitoms įmonėms.
KRATC visas vietinės rinkliavos lėšas perveda į specialiąsias savivaldybių sąskaitas. Vietinės rinkliavos lėšos patenka į savivaldybių biudžetus ir turi būti naudojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo išlaidoms.
Kas bus, jei nemokėsiu rinkliavos už atliekas?
Iš vietinės rinkliavos lėšų yra atsiskaitoma su atliekų tvarkytojais. Jeigu nebus surenkama pakankamai lėšų, gali pablogėti atliekų surinkimas.
Dėl rinkliavos nemokėjimo gyventojams delspinigiai neskaičiuojami. Tačiau jeigu nesumokama iki priminime nurodyto termino, rinkliava išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.
Iškilus sunkumams sumokėti rinkliavą laiku, rekomenduojame susisiekti su KRATC vadybininku nemokama telefono linija 8 800 13344.
Kokios lengvatos taikomos socialiai remtiniems asmenims
Kiekviena savivaldybė gali nustatyti lengvatas asmenims ar verslui, kurios galioja tik toje savivaldybės teritorijoje. Tad apie lengvatas reiktų teirautis savivaldybių Socialinės paramos ar jį atitinkančiame skyriuje. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybės nustatytas lengvatas galima rasti jų interneto tinklalapyje.
Kur ir kaip atsiskaityti už vietinę rinkliavą?
Įmoką priimančios įstaigos: UAB “Perlas Finance” ir per mobiliąją programėlę Perlas Go, UAB “Lietuvos spauda”, Lietuvos paštas, UAB “Viena sąskaita”, UAB MAXIMA LT
arba
įmokas galima sumokėti internetu teikiamomis elektroninės bankininkystės paslaugomis.
Kodėl mokėjimo pranešimai atsiunčiami mirusiam žmogui?
Mokėjimo pranešimai mokėti vietinę rinkliavą formuojami pagal VĮ “Registrų centras” pateiktus duomenis. Jei nekilnojamojo turto savininkas mirė, tačiau paveldėtojai neperregistravo turto savo vardu, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad savininkas nepasikeitė ir jam išsiunčiamas mokėjimo pranešimas.
Paveldėtojai, tinkamai priėmę palikimą, tampa nekilnojamojo turto savininkais ir tada pranešimas suformuojamas naujiems savininkams.
Taip pat LR Civilinio kodekso 5.52 straipsnis numato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus kodekse numatytus atvejus. Jeigu palikimą priėmė keletas paveldėtojų, jie visi už palikėjo skolas atsako solidariai.
Ar KRATC išrašo PVM sąskaitas faktūras
Juridiniai asmenys dažnai klausia, ar Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras be Mokėjimo pranešimo privalo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą yra laikoma ne PVM objektu, todėl neprivaloma išrašyti PVM sąskaitų faktūrų.Paaiškinimą šiuo klausimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė 2009-06-05 raštu Nr.(18.2-31-2)-R-5439 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 39 dalies apibendrinto paaiškinimo (komentaro)“, kurį galima rasti čia.
Kaip rinkliava priskiriama leidžiamiems atskaitymams
Juridiniai asmenys – vietinių rinkliavų mokėtojai – sumokėtų rinkliavų sumas leidžiamiems atskaitymams gali priskirti pagal rinkliavų sumokėjimą patvirtinančius apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus arba kvitus).
Paaiškinimą šiuo klausimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė 2009-06-26 raštu Nr. (18.10-31-1)-R-6103 „Dėl Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies komentaro (apibendrinto paaiškinimo), kurį galima rasti čia.