D.U.K.

Komunalinės atliekos Klaipėdos ir Neringos miestuose yra išvežamos pagal iš anksto suderintus grafikus. Šį darbą atlieka konkurso būdu parinkti atliekų tvarkytojai.

Jus aptarnaujančio atliekų tvarkytojo kontaktiniai duomenys yra nurodomi ant komunalinių atliekų konteinerio. Paskambinkite ant konteinerio lipduko nurodytu telefono numeriu ir sužinosite tiksliausią informaciją apie atliekų išvežimą. Taip pat atliekų vežimo grafikai skelbiami mūsų ir vežėjų interneto svetainėse.

Jei atliekos nebuvo išvežtos laiku arba paslauga suteikta nekokybiškai, praneškite KRATC kokybės inspektoriams telefonu +370 46 39 07 81 kasdien darbo valandomis arba elektroniniu paštu kokybe@kratc.lt. Taip pat šiais kontaktais galite siųsti pastabas ir pasiūlymus dėl atliekų tvarkymo Klaipėdoje bei Neringoje.

Patogiausia sumokėti ir gauti operatyviausią informaciją prisijungus prie KRATC E-savitarnos https://mano.kratc.lt/

Įmokas taip pat priima:

UAB “Perlas Finance” terminalai ir sąskaitų apmokėjimo platforma „Perlas Go“ jūsų kompiuteryje ar telefone  https://www.perlasgo.lt/

Lietuvos paštas,

UAB “Viena sąskaita”,

UAB MAXIMA LT,

arba įmokas galima sumokėti internetu, naudojantis elektroninės bankininkystės paslaugomis.

Lietuvoje galioja gana sudėtinga ir griežta atliekų priėmimo tvarka, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu bei Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėmis.

Remiantis šiais teisės aktais priimant atliekas į didžiųjų atliekų aikšteles būtina tiksliai nurodyti, kas ir kokias atliekas pristatė. Visi atliekų apskaitos duomenys perduodami į vieningą Lietuvos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (GPAIS).

Ši griežta apskaitos tvarka sukelia daug klausimų gyventojams bei nepatogumų KRATC darbuotojams. Atsižvelgusi į visuomenės pastabas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2024 m. spalį paskelbė, jog tvarka bus supaprastinta. Daugiau apie tai: https://am.lrv.lt/lt/naujienos/s-gentvilas-dideliu-gabaritu-aikstelese-lengvinamas-atlieku-pridavimo-procesas/?fbclid=IwY2xjawGE261leHRuA2FlbQIxMQABHfkcI24hwYl7v1dfjTa1wBm987nxffOlRETr8CmVKxI5XqE5JMsuu_Zvlw_aem__cofnCpv7jGhJgQOo0zU_A

Klaipėdos regioniniame sąvartyne Dumpiuose (Ketvergių g. 2, Dumpių kaimas, Klaipėdos rajonas) priimamos asbesto turinčios atliekos. Ši paslauga mokama.

Asbesto turinčios atliekos priimamos:

I-V 8.00 – 16.30

Informacija tel. +370 652 06267

Statybinės ir izoliacinės atliekos, turinčios asbesto, priimamos iš gyventojų, įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat iš asmenų, dalyvavusių ES remiamose asbesto programose.

Prašome į sąvartyną asbesto turinčias atliekas atvežti uždengtas, siekiant išvengti asbesto plaušelių sklaidos ore. Šiferio lapai gali būti sudėti ant padėklų bei privalo būti sandariai apvynioti plastikine pakavimo plėvele. Šiferio laužas (smulkus) turi būti supakuotas į sandarią plastikinę tarą (dvigubus plastikinius maišus, didmaišius, statines, konteinerius ar kt.) ir sudėtas ant padėklų bei sandariai apvyniotas plastikine pakavimo plėvele, kad technika galėtų iškrauti/pakrauti krovinį. Atliekos dulkių ir plaušo pavidale nepriimamos.

Nebereikalingi rūbai, užuolaidos ir kitos tekstilės atliekos Lietuvoje turi būti rūšiuojamos. Tekstilė, panašiai kaip ir plastikas, gamtoje suyra lėtai, o kai kurios audinių rūšys, pavyzdžiui, sintetiniai pluoštai, ir visai nesuyra. Tad tekstilės surinkimo ir perdirbimo problema ne ką mažesnė, nei kitų plastiko ar pavojingų buities atliekų.

Šiuo metu Klaipėdos gyventojams sudarytos kelios galimybės tvarkingai atsikratyti nebenešiojamų drabužių ar kitų tekstilės gaminių.

1. Tekstilės surinkimo konteineriai stovi Klaipėdos mieste prie daugelio prekybos centrų. Juos aptarnauja privačios bendrovės.
2. Šias atliekas neribotais kiekiais priima Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) didžiųjų atliekų aikštelės (Plieno g. 13, Tilžės g. 66A, Šiaurės pr. 30).
3. Nebereikalingus tvarkingus rūbus priima ir globojamiems žmonėms tolimesniam naudojimui išdalina religinės bendruomenės, Caritas organizacijos.

Į tekstilei skirtus konteinerius galima išmesti visas tekstilės atliekas, išskyrus suteptas cheminėmis medžiagomis ar tepalais. Užterštą tekstilę priima KRATC didžiųjų atliekų aikštelės.

Individualių valdų savininkai, Klaipėdos miesto rinkliavos mokėtojai, dėl maisto atliekų rūšiavimo komplektų, antrinių žaliavų, žaliųjų atliekų ir komunalinių atliekų konteinerių suteikimo turėtų kreiptis į KRATC tel. +370 800 13344, pateikti prašymą elektroniniu paštu rinkliava@kratc.lt, arba užsisakyti per savitarnos paskyrą https://mano.kratc.lt/

Pakuočių surinkimu ir rūšiavimo įrangos suteikimu Lietuvoje rūpinasi verslo organizacijos „Žaliasis taškas“ ir „Gamtos ateitis“. Tad jei norite savo biure, mokymo ar gydymo įstaigoje, privačioje ar valdiškoje kontoroje, daugiabučio laiptinėje, renginyje rūšiuoti stiklo, plastiko, popieriaus pakuotes – dėl rūšiavimo įrangos kreipkitės tiesiai į pakuočių tvarkymo organizacijas. Daugiau informacijos: https://www.zaliasistaskas.lt/rusiavimo-dezutes-biurams/

Elektronikos ir/ar baterijų surinkimui dėžutes galima užsisakyti https://talpos.manrupirytojus.lt/pages/elektronikos-ir-bateriju-surinkimas.php

KRATC nuolatos sulaukia klausimų apie atliekų rūšiavimą: ar klaipėdiečiai rūšiuoja gerai, kokių atliekų surenkama daugiausia ir panašiai. Kadangi KRATC atsako tik už komunalinių atliekų surinkimą, o antrines, pavojingas, statybines ir kitas įvairias atliekas tvarko kiti subjektai, visą statistiką kaupia ir apibendrina valstybės institucija – Aplinkos apsaugos agentūra.

Jos tinklapyje galima rasti išsamią informaciją apie išrūšiuotų ir sutvarkytų atliekų kiekius.

Papildomas komunalinių atliekų surinkimo konteineris pastatomas išskirtiniu atveju, suderinus aplinkybes su KRATC kokybės inspektoriais ir vežėju.
Rinkliavos mokėtojai turėtų skambinti ir paprašyti šios paslaugos tel. +370 800 13344 arba užsisakyti per savitarnos paskyrą https://mano.kratc.lt/

Klaipėdos miesto savivaldybė yra patvirtinusi tvarką, kaip fiziniai, juridiniai asmenys ir viešųjų erdvių tvarkytojai turi atsikratyti lapais bei kitomis žaliosiomis atliekomis (kitos regiono savivaldybės gali būti nustačiusios kitokią šių atliekų surinkimo tvarką – teiraukitės informacijos savo savivaldybėje).

Klaipėdos miesto taisyklėse nustatyta, kad atliekų turėtojai po medžių, krūmų kirtimo ar genėjimo susidariusias žaliąsias atliekas turi susmulkinti ne ilgesnėmis nei 1 metro dalimis ir jas sudėti į užsakytus didmaišius. Juos užsakyti galima tel. +370 800 13344, el. paštu kokybe@kratc.lt.

Sugrėbtus medžių ir krūmų lapus privaloma sudėti į maišus (pageidautina – žalios spalvos) ir palikti prie konteinerių.

Individualių namų gyventojai žaliųjų atliekų rūšiavimui gali gauti atskirą konteinerį. Jį užsisakyti galima tel. +370 46 39 07 81 arba elektroniniu paštu kokybe@kratc.lt.

Žaliosios atliekos Klaipėdos mieste šiltuoju metų laiku surenkamos apvažiavimo būdu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pageidautina, kad žaliosios atliekos būtų perduodamos atliekų surinkėjams šių atliekų surinkimo dieną arba tvarkingai padedamos iš vakaro prie mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių.

Klaipėdos miesto gyventojai žaliąsias atliekas gali pristatyti į Glaudėnų žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę. Šios atliekos priimamos nemokamai.

Susikaupus didesniam žaliųjų atliekų kiekiui atliekų turėtojas turi paprašyti KRATC arba jo teritoriją aptarnaujančio vežėjo laikinai pastatyti specialų konteinerį šioms atliekoms surinkti. Šie konteineriai pastatomi ir ištuštinami nemokamai. Konteinerio užsakovas atsako, kad į žaliųjų atliekų konteinerį nebūtų primesta kitų, kompostavimui netinkamų, atliekų.

Atliekų turėtojai – individualių namų savininkai – žaliąsias atliekas taip pat gali kompostuoti savo teritorijoje.

Iš Klaipėdos miesto atliekų surinkėjai žaliąsias atliekas išveža į kompostavimo aikštelę Glaudėnuose, kur jos yra pūdomos ir paverčiamos derlingu kompostu. Į šią aikštelę žaliąsias atliekas gali pristatyti ir kiti fiziniai bei juridiniais asmenys iš viso Klaipėdos regiono. Iš kitų savivaldybių į šią aikštelę žalios atliekos priimamos pagal komercinius įkainius.

Daugiau informacijos tel. +370 800 13344.

Lietuvoje sukurta tokia sistema, kad gyventojams būtų patogu naudojimui nebetinkamas padangas atiduoti nemokamai.

Pagrindinėmis šių atliekų surinkimo vietomis turėtų būti padangų parduotuvės ir servisai: kur perkate naujas padangas, ten galite atiduoti ir senąsias. Nemokamai priimama tiek padangų, kiek perkate naujų.

Kasmet po 5 naudotas padangas kiekvienas vairuotojas gali nemokamai atiduoti ir į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) administruojamas didžiųjų atliekų aikšteles. Priduodant padangas KRATC aikštelėje prašoma pateikti vairuotojo pažymėjimą ir dokumentą, kad būtų galima nustatyti asmens gyvenamąją vietą.  

Jei turite daugiau nei 5 naudotas padangas, arba jas atvežėte ne į savo savivaldybės, kur esate deklaravę gyvenamąją vietą, aikštelę, pagal nustatytus įkainius padangas galite atiduoti bet kurioje Klaipėdos regiono KRATC administruojamoje aikštelėje, išskyrus Neringos savivaldybės. Komercinis vienos padangos priėmimo įkainis tiek gyventojams, tiek verslo subjektams - 3,63 euro (kaina su PVM).

Primename, jog visoje Lietuvoje didžiųjų atliekų aikštelės yra tik pagalbinė vieta, kur gyventojams leidžiama atgabenti naudojimui nebetinkamas padangas. Vietinės rinkliavos mokėtojams naudingiausia, kai padangos atiduodamos jas parduodančioms ar montuojančioms įmonėms. O jei padangos atvežamos į KRATC aikštelę, dalis šių atliekų sutvarkymo kaštų padengiama iš gyventojų rinkliavos.

KRATC aikštelių darbo laikus ir adresus rasite https://kratc.lt/lt/atlieku-surinkimo-aiksteles/, kilus klausimams skambinkite darbo valandomis tel. 0 800 13344, teiraukitės el. paštu kokybe@kratc.lt.

Aplinkos ministerija kviečia gyventojus, pastebėjusius senomis padangomis aplinką teršiančius asmenis, apie tai nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Aptikus padangas ar kitas bešeimininkes atliekas išmestas gamtoje, kviečiama pranešti Aplinkos apsaugos departamentui per internetinę platformą https://tvarkaulietuva.lt/.

2015 metais Klaipėdos RATC pradėjo eksploatuoti modernią atliekų rūšiavimo gamyklą šalia Dumpių regionio sąvartyno. Kaip ji veikia galite pažiūrėti čia.

Klaipėdoje pučiant stipriam vėjui kiemuose sustatyti komunalinių konteineriai kartais atsitrenkia į šalia pastatytus automobilius. Pastebėjęs apgadintą transporto priemonę gyventojas turėtų užfiksuoti apgadinimo faktą ir aplinkybes bei apie tai pranešti konteinerio savininkams. Klaipėdos mieste dauguma konteinerių priklauso atliekų vežėjams. Vežėjų bendrovės yra apsidraudusios nuo incidentų civilinės atsakomybės draudimu, tad įvykus draudiminiam įvykiui yra galimybė atlyginti patirtus nuostolius. Kam priklauso konteineris dažniausiai nurodoma informaciniame lipduke  ant konteinerio.

Klaipėdiečiai kreipėsi į KRATC su klausimu, kodėl į skirtingus konteinerius jų išrūšiuotos antrinės žaliavos išvežant vėl sumaišomos – suverčiamos į vieną mašiną.

Iš tikro jos nėra sumaišomos. Antrines žaliavas išvežančios mašinos yra padalintos į dvi arba tris sekcijas. Pavyzdžiui, dviejų sekcijų mašinose (1 paveikslėlis) į vieną skyrių sukraunamos plastiko, o į kitą – popieriaus atliekos. Trijų sekcijų mašinose (2 paveikslėlis) gali būti surenkamos ne tik antrinės  žaliavos, bet ir mišrios komunalinės atliekos. Jos tarpusavyje nesusimaišo. Kadangi į klaipėdiečių gatves ar kiemus kelis kartus nereikia važiuoti skirtingoms mašinoms, taupomas kuras, laikas, mažinama aplinkos tarša, tausojamos gatvių dangos.

2 sekcijų mašina

3 sekcijų mašina

Rengdamas mokėjimo pranešimus KRATC remiasi VĮ „Registro centras“ duomenų bazėmis. Kadangi nekilnojamojo turto rinka yra dinamiška, ne visada  pateikti duomenys atitinka realią situaciją. Pasikeitus aplinkybėms dėl nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, butas padalintas keliems paveldėtojams, mirė buto savininkas, butas parduodamas ir pan., apie pasikeitimus reikia pranešti telefonu +370 800 13344 arba el. paštu rinkliava@kratc.lt KRATC Vietinės rinkliavos administravimo skyriui, kad būtų patikslinti duomenys, o vietinė rinkliava perskaičiuota.

Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (pakeistus 2023 m. gruodžio 21 d. ir įsigaliojusius nuo 2024 m. sausio 1 d.) individualių namų savininkams, kurie naudojasi individualiais konteineriais, į 2024 m. vietinės rinkliavos mokestį yra įskaičiuota 13 nemokamų komunalinių atliekų konteinerio ištuštinimų.

Nors numatyta, kad individualūs mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriai Klaipėdoje bus tuštinami kas dvi savaites, arba 26 kartus per metus, metinis paslaugos mokestis yra paskaičiuotas tik už 13 ištuštinimų.

Kiekvienas papildomas mišrių komunalinių atliekų konteinerio ištuštinimas savininkui kainuoja 70 centų. Jei namo savininkas pasinaudos ištuštinimo paslauga visus 26 kartus, kitų metų mokėjimo pranešime jam bus priskaičiuota 9,10 eurų dydžio priemoka.

Šis pakeitimas susijęs su siekiu skatinti antrinių žaliavų, maisto ir žaliųjų atliekų rūšiavimą. Kuo daugiau paminėtų atliekų bus išrūšiuojama – tuo mažiau susidarys mišrių komunalinių atliekų ir jų išvežimo reikės rečiau.

Antrinių žaliavų bei maisto ir žaliųjų atliekų konteinerių ištuštinimas Klaipėdoje taip pat fiksuojamas (nuskenuojami tuštinamų konteinerių identifikavimo kodai), bet gyventojams papildomai už šių konteinerių ištuštinimą neskaičiuojama.

Kiekviena savivaldybė gali nustatyti lengvatas asmenims ar verslui, kurios galioja tik toje savivaldybės teritorijoje. Tad apie lengvatas reiktų teirautis savivaldybių Socialinės paramos ar jį atitinkančiame skyriuje. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybės nustatytas lengvatas galima rasti jų interneto tinklalapyje.

Mokėjimo pranešimai mokėti vietinę rinkliavą formuojami pagal VĮ „Registrų centras” pateiktus duomenis. Jei  nekilnojamojo turto savininkas mirė, tačiau paveldėtojai neperregistravo turto savo vardu, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad savininkas nepasikeitė ir jam išsiunčiamas mokėjimo pranešimas.

Paveldėtojai, tinkamai priėmę palikimą, tampa nekilnojamojo turto savininkais ir tada pranešimas suformuojamas naujiems savininkams.

Taip pat LR Civilinio kodekso 5.52 straipsnis numato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus kodekse numatytus atvejus. Jeigu palikimą priėmė keletas paveldėtojų, jie visi už palikėjo skolas atsako solidariai.

Juridiniai asmenys dažnai klausia, ar Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras be Mokėjimo pranešimo privalo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą yra laikoma ne PVM objektu, todėl neprivaloma išrašyti PVM sąskaitų faktūrų.Paaiškinimą šiuo klausimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė 2009-06-05 raštu Nr.(18.2-31-2)-R-5439 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 39 dalies apibendrinto paaiškinimo (komentaro)“, kurį galima rasti čia.

Juridiniai asmenys – vietinių rinkliavų mokėtojai – sumokėtų rinkliavų sumas leidžiamiems atskaitymams gali priskirti pagal rinkliavų sumokėjimą patvirtinančius apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus arba kvitus).

Paaiškinimą šiuo klausimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė 2009-06-26 raštu Nr. (18.10-31-1)-R-6103 „Dėl Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies komentaro (apibendrinto paaiškinimo), kurį galima rasti čia.